19 straipsnis. Kompetentingų institucijų nesutarimų tarpvalstybinių situacijų atvejais sprendimas

1. 1 straipsnio 2 dalyje išvardytuose teisėkūros procedūra priimtuose aktuose nurodytais atvejais ir nedarant poveikio 17 straipsnyje nustatytiems įgaliojimams, Institucija gali padėti kompetentingoms institucijoms pasiekti susitarimą šio straipsnio 2–4 dalyse nustatyta tvarka bet kuriomis iš šių aplinkybių:

a) vienos ar kelių atitinkamų kompetentingų institucijų prašymu, jeigu kompetentinga institucija nesutinka su kitos kompetentingos institucijos veiksmų tvarka arba turiniu, siūlomu veiksmu arba neveikimu;

b) atvejais, kai 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose teisėkūros procedūra priimamuose aktuose nustatyta, kad Institucija gali padėti savo iniciatyva, jeigu, remiantis objektyviais argumentais, galima nustatyti, kad kompetentingos institucijos nesutaria.

Jeigu 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose teisėkūros procedūra priimamuose aktuose reikalaujama, kad būtų priimtas bendras kompetentingų institucijų sprendimas, ir jeigu pagal tuos aktus Institucija gali savo iniciatyva padėti atitinkamoms kompetentingoms institucijoms pasiekti susitarimą šio straipsnio 2–4 dalyse nustatyta tvarka, galima daryti prielaidą, kad kompetentingos institucijos nesutaria, jeigu per tuose aktuose nustatytą terminą tos institucijos bendro sprendimo nepriima.

1a. Atitinkamos kompetentingos institucijos nedelsdamos praneša Institucijai, kad susitarimas nepasiektas, toliau nurodytais atvejais:

a) jeigu 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose teisėkūros procedūra priimamuose aktuose yra numatytas terminas, per kurį kompetentingos institucijos turi pasiekti susitarimą, ir įvyksta viena iš toliau išvardytų:

i) terminas baigiasi arba

ii) bent dvi atitinkamos kompetentingos institucijos, remdamosi objektyviais argumentais, padaro išvadą, kad susitarti nepavyksta;

b) jeigu 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose teisėkūros procedūra priimamuose aktuose terminas, per kurį kompetentingos institucijos turi pasiekti susitarimą, nenustatytas, ir įvyksta viena iš toliau išvardytų:

i) bent dvi atitinkamos kompetentingos institucijos, remdamosi objektyviais argumentais, padaro išvadą, kad susitarti nepavyksta; arba

ii) nuo dienos, kai kompetentinga institucija gavo kitos kompetentingos institucijos prašymą imtis tam tikrų veiksmų, kad būtų laikomasi tų aktų, praėjo du mėnesiai, bet prašymą gavusi institucija dar nepriėmė sprendimo, kuriuo prašymas būtų patenkintas.

1b. Pirmininkas įvertina, ar Institucija turėtų veikti pagal 1 dalį. Jeigu Institucija įsikiša savo iniciatyva, ji praneša atitinkamoms kompetentingoms institucijoms apie savo sprendimą dėl įsikišimo.

Kol Institucija 44 straipsnio 3a dalyje nustatyta tvarka nepriėmė sprendimo, tais atvejais, kai 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose teisėkūros procedūra priimamuose aktuose reikalaujama priimti bendrą sprendimą, visos priimant bendrą sprendimą dalyvaujančios kompetentingos institucijos atideda savo atskirus sprendimus. Jeigu Institucija nusprendžia imtis veiksmų, visos priimant bendrą sprendimą dalyvaujančios kompetentingos institucijos atideda savo sprendimus, kol bus baigta šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyta procedūra.

2. Institucija nustato kompetentingų institucijų taikinimo terminą, atsižvelgdama į visus 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose aktuose nustatytus svarbius terminus ir į klausimo sudėtingumą bei skubumą. Tame etape Institucija veikia kaip tarpininkė.

3. Jeigu per 2 dalyje nurodytą taikinimo etapą atitinkamos kompetentingos institucijos nesusitaria, siekdama užtikrinti Sąjungos teisės laikymąsi, Institucija gali priimti sprendimą, įpareigojantį tas institucijas imtis konkrečių veiksmų arba susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų, kad klausimas būtų išspręstas. Institucijos sprendimas atitinkamoms kompetentingoms institucijoms yra privalomas. . Institucijos sprendime gali būti reikalaujama, kad kompetentingos institucijos atšauktų arba iš dalies pakeistų savo priimtą sprendimą arba pasinaudotų įgaliojimais, kuriuos turi pagal atitinkamą Sąjungos teisę.

3a. Institucija praneša atitinkamoms kompetentingoms institucijoms, kad 2 ir 3 dalyse nurodytos procedūros baigtos, ir, kai taikytina, kartu pateikia pagal 3 dalį priimtą sprendimą.

4. Nedarant poveikio Komisijos įgaliojimams pagal SESV 258 straipsnį, jeigu kompetentinga institucija nevykdo Institucijos sprendimo, taigi neužtikrina, kad finansų įstaiga laikytųsi reikalavimų, tiesiogiai jai taikomų pagal šio reglamento 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus teisėkūros procedūra priimamus aktus, Institucija gali priimti tai finansų įstaigai skirtą atskirą sprendimą, kuriuo ji įpareigojama imtis visų veiksmų, įskaitant bet kokios veiklos nutraukimą, būtinų, kad įstaiga vykdytų savo pareigas pagal Sąjungos teisę.

5. Pagal 4 dalį priimti sprendimai turi viršenybę bet kokio kompetentingų institucijų tuo pačiu klausimu priimto ankstesnio sprendimo atžvilgiu. Bet kokie kompetentingų institucijų veiksmai, kurių jos imasi dėl faktų, dėl kurių priimtas sprendimas pagal 3 arba 4 dalį, turi atitikti tuos sprendimus.

6. 50 straipsnio 2 dalyje nurodytoje ataskaitoje Institucijos pirmininkas nurodo kompetentingų institucijų nesutarimų pobūdį ir rūšį, pasiektus susitarimus ir siekiant išspręsti tokius nesutarimus priimtus sprendimus.