30 straipsnis. Kompetentingų institucijų tarpusavio vertinimas

1. Institucija periodiškai atlieka tam tikros arba visos kompetentingų institucijų veiklos tarpusavio vertinimą, kad dar labiau padidintų priežiūros rezultatų nuoseklumą ir veiksmingumą. Tuo tikslu Institucija parengia metodus, kuriuos taikant būtų galima objektyviai įvertinti ir palyginti vertinamas kompetentingas institucijas. Planuojant ir atliekant tarpusavio vertinimą, atsižvelgiama į turimą informaciją ir jau atliktus atitinkamos kompetentingos institucijos vertinimus, įskaitant Institucijai pagal 35 straipsnį pateiktą visą aktualią informaciją ir visą iš suinteresuotųjų subjektų gautą aktualią informaciją.

2. Šio straipsnio tikslais Institucija įsteigia ad hoc tarpusavio vertinimo komitetus, kuriuose suburia Institucijos darbuotojus ir kompetentingų institucijų narius. Tarpusavio vertinimo komitetams pirmininkauja Institucijos darbuotojas. Pasikonsultavęs su Administracine valdyba ir paskelbus atvirą kvietimą dalyvauti konkurse, pirmininkas pasiūlo tarpusavio vertinimo komiteto pirmininką ir narius, kuriuos turi patvirtinti Priežiūros taryba. Pasiūlymas laikomas priimtu, jeigu per 10 dienų nuo tada, kai pirmininkas jį pasiūlė, Priežiūros taryba nepriima sprendimo jį atmesti.

3. Atliekant tarpusavio vertinimą, be kita ko, vertinami toliau nurodyti dalykai:

a) kompetentingos institucijos išteklių pakankamumas, nepriklausomumo laipsnis ir valdymo tvarka, ypač daug dėmesio skiriant veiksmingam 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisėkūros procedūra priimamų aktų taikymui ir gebėjimui reaguoti į rinkos pokyčius;

b) Sąjungos teisės taikymo ir priežiūros praktikos, įskaitant pagal 10–16 straipsnius priimtus techninius reguliavimo standartus ir techninius įgyvendinimo standartus, gaires ir rekomendacijas, pasiektos konvergencijos veiksmingumas ir laipsnis, taip pat mastas, kuriuo taikant priežiūros praktiką pasiekiami Sąjungos teisėje nustatyti tikslai;

c) kompetentingų institucijų parengtos geriausios praktikos, kurią galėtų būti naudinga perimti kitoms kompetentingoms institucijoms, taikymas;

d) užtikrinant nuostatų, priimtų įgyvendinant Sąjungos teisę, įskaitant administracines sankcijas ir kitas administracines priemones, taikomas asmenims, atsakingiems už tų nuostatų nesilaikymą, vykdymą pasiektos konvergencijos veiksmingumas ir laipsnis;

e) ataskaitų teikimo ir informacijos atskleidimo reikalavimų, priimtų taikant arba įgyvendinant Sąjungos teisę, veiksmingumas ir konvergencijos lygis, kartu atsižvelgiant į nacionalinių finansinių teisinių sistemų ypatumus.

4. Institucija parengia ataskaitą, kurioje išdėstomi tarpusavio vertinimo rezultatai. Tą tarpusavio vertinimo ataskaitą parengia tarpusavio vertinimo komitetas, o priima – Priežiūros taryba pagal 44 straipsnio 4 dalį. Rengdamas tą ataskaitą tarpusavio vertinimo komitetas konsultuojasi su Administracine valdyba, kad būtų išlaikytas šios ataskaitos ir kitų tarpusavio vertinimo ataskaitų nuoseklumas ir užtikrintos vienodos sąlygos. Administracinė valdyba visų pirma įvertina, ar metodika taikyta vienodai. Ataskaitoje paaiškinamos ir nurodomos tolesnės priemonės, kurios, atsižvelgiant į tarpusavio vertinimo rezultatus, laikomos tinkamomis, proporcingomis ir būtinomis. Tos tolesnės priemonės gali būti priimtos kaip gairės ir rekomendacijos pagal 16 straipsnį ir kaip nuomonės pagal 29 straipsnio 1 dalies a punktą.

Remiantis 16 straipsnio 3 dalimi, kompetentingos institucijos deda visas pastangas, kad būtų laikomasi paskelbtų gairių ir rekomendacijų.

Pagal 10–15 straipsnius rengdama techninių reguliavimo standartų projektus arba techninių įgyvendinimo standartų projektus, arba pagal 16 straipsnį rengdama gaires arba rekomendacijas, Institucija atsižvelgia į tarpusavio vertinimo rezultatus ir visą kitą jai vykdant užduotis gautą informaciją, kad užtikrintų aukščiausios kokybės priežiūros praktikos konvergenciją.

5. Institucija teikia Komisijai nuomonę, kai, atsižvelgdama į tarpusavio vertinimo rezultatus arba kitą jai vykdant savo užduotis gautą informaciją, mano, kad, Sąjungos požiūriu, finansų įstaigoms arba kompetentingoms institucijoms taikytinas Sąjungos taisykles reikėtų dar labiau suderinti.

6. Praėjus dvejiems metams po tarpusavio vertinimo ataskaitos paskelbimo Institucija imasi tolesnių veiksmų ataskaitos. Tolesnių veiksmų ataskaitą parengia tarpusavio vertinimo komitetas, o priima Priežiūros taryba pagal 44 straipsnio 4 dalį. Rengdamas tą ataskaitą tarpusavio vertinimo komitetas konsultuojasi su Administracine valdyba, kad būtų išlaikytas šios ataskaitos ir kitų tolesnių veiksmų ataskaitų nuoseklumas. Tolesnių veiksmų ataskaitoje, be kita ko, įvertinamas kompetentingų institucijų, kurių tarpusavio vertinimas atliekamas, vykdytų veiksmų reaguojant į tarpusavio vertinimo ataskaitoje nurodytas tolesnes priemones tinkamumas ir veiksmingumas.

7. Pasikonsultavęs su kompetentingomis institucijomis, kurių tarpusavio vertinimas atliekamas, tarpusavio vertinimo komitetas pateikia argumentuotas pagrindines tarpusavio vertinimo išvadas. Argumentuotas pagrindines tarpusavio vertinimo ir 6 dalyje nurodytos tolesnių veiksmų ataskaitos išvadas Institucija paskelbia. Jeigu Institucijos argumentuotos pagrindinės išvados skiriasi nuo tarpusavio vertinimo komiteto išvadų, Institucija konfidencialiai perduoda tarpusavio vertinimo komiteto išvadas Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai. Jeigu kompetentinga institucija, kurios tarpusavio vertinimas atliekamas, nuogąstauja, kad dėl Institucijos motyvuotų pagrindinių išvadų paskelbimo kiltų pavojus finansų sistemos stabilumui, ji turi galimybę perduoti klausimą Priežiūros tarybai. Priežiūros taryba gali nuspręsti tų ištraukų neskelbti.

8. Šio straipsnio tikslais Administracinė valdyba pateikia pasiūlymą dėl artimiausių dvejų metų tarpusavio vertinimų darbo plano, kuriame, be kita ko, atsižvelgiama į patirtį, įgytą per ankstesnius tarpusavio vertinimo procesus, ir 45b straipsnyje nurodytų koordinavimo grupių diskusijas. Tarpusavio vertinimų darbo planas yra atskira metinės ir daugiametės darbo programos dalis. Jis skelbiamas viešai. Skubos arba nenumatytų įvykių atveju Institucija gali nuspręsti atlikti papildomus tarpusavio vertinimus.