40 straipsnis. Sudėtis

1. Priežiūros tarybą sudaro:

a) pirmininkas;

b) nacionalinės valdžios institucijos, kompetentingos prižiūrėti finansų įstaigas kiekvienoje valstybėje narėje, vadovas, kuris asmeniškai dalyvauja Priežiūros tarybos posėdžiuose bent du kartus per metus;

c) vienas Komisijos atstovas, neturintis balsavimo teisės;

d) vienas ESRV atstovas, neturintis balsavimo teisės;

e) po vieną balsavimo teisės neturintį atstovą iš kitų dviejų Europos priežiūros institucijų.

2. Priežiūros taryba reguliariai, bent du kartus per metus, rengia posėdžius su suinteresuotųjų subjektų grupėmis.

3. Kiekviena kompetentinga institucija turi paskirti iš savo įstaigos aukšto lygio pakaitinį narį, kuris galėtų pakeisti 1 dalies b punkte nurodytą Priežiūros tarybos narį, jeigu tas asmuo negalėtų dalyvauti posėdyje.

4. Valstybėse narėse, kuriose daugiau nei viena institucija yra atsakinga už priežiūros vykdymą pagal šį reglamentą, tos institucijos susitaria dėl bendro atstovo. Vis dėlto tais atvejais, kai klausimas, kurį turi svarstyti Priežiūros taryba, nepriskiriamas nacionalinės valdžios institucijos, kuriai atstovauja 1 dalies b punkte nurodytas narys, kompetencijai, tas narys gali pakviesti dalyvauti atitinkamos nacionalinės valdžios institucijos atstovą, kuris dalyvautų neturėdamas balsavimo teisės.

5. Priežiūros taryba gali nuspręsti leisti posėdžiuose dalyvauti stebėtojams. Visų pirma Priežiūros taryba leidžia dalyvauti Kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu institucijos, įsteigtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2024/1620 atstovui, kai svarstomi ar sprendžiami klausimai, kurie patenka į jos įgaliojimų sritį.

Vykdomasis direktorius gali dalyvauti Priežiūros tarybos posėdžiuose neturėdamas teisės balsuoti.

6. Jeigu 1 dalies b punkte nurodyta nacionalinė valdžios institucija nėra atsakinga už vartotojų apsaugos taisyklių laikymosi užtikrinimą, tame punkte nurodytas Priežiūros tarybos narys gali nuspręsti pakviesti tos valstybės narės vartotojų apsaugos institucijos atstovą, neturintį balsavimo teisės. Jeigu atsakomybe už vartotojų apsaugą dalijasi kelios valstybės narės institucijos, šios institucijos susitaria dėl bendro atstovo.