2 straipsnis

1. Valstybės narės imasi visų priemonių, reikalingų užtikrinti, kad, prieš išduodant sutikimą planuojamai veiklai, projektams, kurie gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai, be kita ko, dėl savo pobūdžio, masto ar vietos, bus reikalaujama sutikimo planuojamai veiklai ir poveikio aplinkai vertinimo. Tie projektai apibrėžti 4 straipsnyje.

2. Poveikio aplinkai vertinimas gali būti integruotas į valstybių narių esamas sutikimo planuojamai veiklai dėl projektų išdavimo procedūras arba, jei taip nėra, į kitas procedūras arba į procedūras, kurios bus nustatytos siekiant įgyvendinti šios direktyvos tikslus.

3. Projektų, kurių atžvilgiu pareiga įvertinti poveikį aplinkai kyla ir pagal šią direktyvą, ir pagal Tarybos direktyvą 92/43/EEB, ir (arba) pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/147/EB, valstybės narės užtikrina, kai tinkama, kad būtų numatytos koordinuotos ir (arba) bendros procedūros, atitinkančios tų Sąjungos teisės aktų reikalavimus.

Projektams, kurių poveikis aplinkai turi būti įvertintas ir pagal šią direktyvą, ir pagal kitus nei pirmoje pastraipoje nurodytos direktyvos Sąjungos teisės aktus, valstybės narės gali numatyti koordinuotas ir (arba) bendras procedūras.

Pagal koordinuotą procedūrą, kuri nurodyta pirmoje ir antroje pastraipose, valstybės narės stengiasi koordinuoti įvairius atskirus konkretaus projekto poveikio aplinkai vertinimus, kurių reikalaujama pagal atitinkamus Sąjungos teisės aktus, šiuo tikslu paskirdamos instituciją ir nedarant poveikio jokioms priešingoms nuostatoms kituose atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose.

Pagal bendrą procedūrą, kuri nurodyta pirmoje ir antroje pastraipose, valstybės narės stengiasi numatyti bendrą konkretaus projekto poveikio aplinkai vertinimą, kurio reikalaujama pagal atitinkamus Sąjungos teisės aktus, nedarant poveikio jokioms priešingoms nuostatoms kituose atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose.

Komisija pateikia gaires dėl bet kokių suderintų ar bendrų procedūrų nustatymo projektams, kurie turi būti įvertinti ir pagal šią direktyvą, ir pagal direktyvas 92/43/EEB, 2000/60/EB, 2009/147/EB ir 2010/75/ES.

4. Nedarant poveikio 7 straipsniui, valstybės narės gali išimtiniais atvejais netaikyti šios direktyvos nuostatų konkretiems projektams, kai tų nuostatų taikymas lemtų neigiamą poveikį projekto tikslui, su sąlyga, kad įgyvendinami šios direktyvos tikslai.

Tokiu atveju valstybės narės:

a) svarsto, ar būtų tinkama kita vertinimo forma;

b) supažindina suinteresuotą visuomenę su informacija, gauta naudojant kitas a punkte nurodytas vertinimo formas, informacija apie sprendimu suteiktą išimtį – procedūros netaikymą ir netaikymo motyvus;

c) prieš duodamos sutikimą, informuoja Komisiją apie priežastis, pateisinančias padarytą išimtį, ir, kur taikoma, pateikia jai informaciją, kurią gavo tos valstybės gyventojai.

Komisija nedelsiant siunčia gautus dokumentus kitoms valstybėms narėms.

Komisija kasmet atsiskaito Europos Parlamentui ir Tarybai apie šios dalies taikymą.

5. Nedarant poveikio 7 straipsniui, tais atvejais, kai projektas priimamas konkrečiais nacionalinės teisės aktais, valstybės narės gali išimtiniais atvejais netaikyti nuostatų dėl viešųjų konsultacijų, nustatytų šioje direktyvoje, su sąlyga, kad įgyvendinami šios direktyvos tikslai.

Valstybės narės informuoja Komisiją apie visus pirmoje pastraipoje nurodytos išimties taikymo atvejus kas dvejus metus nuo 2017 m. gegužės 16 d.