13 straipsnis. Iš kitų naudotojų, išskyrus privačius namų ūkius, gautų EEĮ atliekų finansavimas

1. Valstybės narės užtikrina, kad iš kitų naudotojų, išskyrus privačius namų ūkius, gautų EEĮ atliekų surinkimo, apdorojimo, naudojimo ir aplinką tausojančio šalinimo finansavimo išlaidas padengtų gamintojai pagal tai:

a) EEĮ atliekų, gautų iš 2 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos EEĮ, išskyrus fotovoltines plokštes, jei tokia EEĮ buvo pateikta rinkai po 2005 m. rugpjūčio 13 d.;

b) EEĮ atliekų, gautų iš fotovoltinių plokščių, jei tokios fotovoltinės plokštės buvo pateiktos rinkai nuo 2012 m. rugpjūčio 13 d., ir

c) EEĮ atliekų, gautų iš 2 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytos EEĮ, kurios nepatenka į 2 straipsnio 1 dalies a punkto taikymo sritį, jei tokia EEĮ buvo pateikta rinkai nuo 2018 m. rugpjūčio 15 d.

„Istorinių“ atliekų iš EEĮ, nurodytos 2 straipsnio 1 dalies a punkte, išskyrus fotovoltines plokštes, kurias pakeičia nauji lygiaverčiai produktai ar nauji produktai, atliekantys tas pačias funkcijas, finansavimo išlaidas padengia tų produktų gamintojai, juos tiekdami. Alternatyviai, valstybės narės gali numatyti, kad naudotojai, išskyrus privačius namų ūkius, taip pat gali būti iš dalies ar visiškai atsakingi už tą finansavimą.

Kitų „istorinių“ atliekų iš EEĮ, nurodytų 2 straipsnio 1 dalies a punkte, išskyrus fotovoltines plokštes, išlaidų finansavimą padengia naudotojai, išskyrus privačius namų ūkius.

2. Nedarydami poveikio šios direktyvos taikymui, gamintojai ir naudotojai, išskyrus privačius namų ūkius, gali sudaryti susitarimus, kuriuose numatomi kiti finansavimo metodai.