325bo straipsnis. Apsidraudimų pripažinimas pagal įsipareigojimų neįvykdymo rizikos nustatymo vidaus modelį

1. Įstaigos į savo įsipareigojimų neįvykdymo rizikos nustatymo vidaus modelį gali įtraukti apsidraudimus ir užskaityti pozicijas, jei ilgosios ir trumposios pozicijos yra susijusios su ta pačia finansine priemone.

2. Pagal savo įsipareigojimų neįvykdymo rizikos nustatymo vidaus modelius įstaigos gali pripažinti apsidraudimo arba diversifikacijos poveikį, susijusį su ilgosiomis ir trumposiomis pozicijomis, apimančiomis to paties įsipareigojančiojo asmens skirtingas finansines priemones ar skirtingus vertybinius popierius, taip pat su skirtingų emitentų ilgosiomis ir trumposiomis pozicijomis, tik aiškiai modeliuodamos skirtingų finansinių priemonių bendrąsias ilgąsias ir trumpąsias pozicijas, įskaitant skirtingų emitentų pagrindinės rizikos modeliavimą.

3. Taikydamos įsipareigojimų neįvykdymo rizikos nustatymo vidaus modelius įstaigos atsižvelgia į su apsidraudimo strategijomis susijusią reikšmingą pagrindinę riziką, kylančią dėl produkto rūšies, prioriteto kapitalo struktūroje, vidaus ar išorės reitingo, pozicijos išlaikymo trukmės ir kitų skirtumų.

Įstaigos užtikrina, kad dėl apsidraudimo priemonės ir apdraustos priemonės terminų nesutapimų, kurie galėtų atsirasti vienų metų laikotarpiu, kai tie nesutapimai nėra atspindėti jų įsipareigojimų neįvykdymo rizikos nustatymo vidaus modelyje, rizika nebūtų reikšmingai nuvertinama.

Įstaigos apsidraudimo priemonę pripažįsta tik tiek, kiek ji gali būti išlaikyta net ir tada, kai artėja įsipareigojančiojo asmens kredito įvykis ar kitas įvykis.