28 straipsnis. Įsiskolinimai ir teisės naudotis turtu atėmimas

1. Valstybės narės reikalauja iš kreditorių laikytis atitinkamos tvarkos ir procedūrų, kad prireikus jie dėtų pastangas, kad prieš inicijuojant priverstinio reikalavimų vykdymo užtikrinimo procedūrą būtų atliktas pagrįstas restruktūrizavimas. Tokiomis restruktūrizavimo priemonėmis, be kita ko, atsižvelgiama į vartotojo aplinkybes, ir tokios priemonės, be kitų galimybių, gali apimti:

a) visišką ar dalinį kredito sutarties refinansavimą;

b) esamų kredito sutarties nuostatų ir sąlygų pakeitimą, kuris, be kita ko, galėtų apimti:

i) kredito sutarties galiojimo laikotarpio pratęsimą;

ii) kredito sutarties rūšies pakeitimą;

iii) visos įmokos arba jos dalies mokėjimo atidėjimą tam tikram laikotarpiui;

iv) palūkanų normos pakeitimą;

v) įmokų mokėjimo atidėjimo pasiūlymą;

vi) dalinį grąžinimą;

vii) valiutos konvertavimą;

viii) dalinį atleidimą nuo skolos ir skolos konsolidavimą.

1a. 1 dalies b punkte nustatytu galimų restruktūrizavimo priemonių sąrašu nedaromas poveikis nacionalinėje teisėje nustatytoms taisyklėms ir nereikalaujama, kad valstybės narės numatytų visas tas priemones savo nacionalinėje teisėje.

2. Valstybės narės reikalauja, kad tuo atveju, kai kreditorius gali vartotojui nustatyti ir taikyti mokesčius, susijusius su įsipareigojimų neįvykdymu, tie mokesčiai būtų ne didesni, nei būtina kompensuoti kreditoriui dėl įsipareigojimų neįvykdymo jo patirtas išlaidas.

3. Valstybės narės gali leisti kreditoriams įsipareigojimų neįvykdymo atveju nustatyti papildomus mokesčius vartotojui. Tuo atveju valstybės narės nustato tokių mokesčių ribas.

4. Valstybės narės nekliudo kredito sutarties šalims aiškiai susitarti, kad norint grąžinti kreditą pakanka kreditoriui grąžinti arba perduoti garantiją arba pardavus garantiją gautas pajamas.

5. Jeigu už nekilnojamąjį turtą gauta suma turi įtakos vartotojo grąžintinai sumai, valstybės narės nustato procedūras arba priemones, kad būtų suteikta galimybė gauti geriausią įmanomą kainą už nekilnojamąjį turtą, kuriuo naudotis atimta teisė.

Tais atvejais, kai užbaigus teisės naudotis turtu atėmimo procedūrą lieka negrąžinta skola, valstybės narės užtikrina, kad būtų nustatytos priemonės sudaryti palankesnes sąlygas grąžinti skolą, kad būtų apsaugoti vartotojai.