40 straipsnis. Komunikavimui taikomos taisyklės

1. Valstybės narės užtikrina, kad bet koks komunikavimas ir keitimasis informacija pagal šią direktyvą, visų pirma pasiūlymų teikimas elektroninėmis priemonėmis, būtų atliekamas naudojant elektronines ryšio priemones, laikantis šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų. Priemonės ir prietaisai, kurie turi būti naudojami komunikuojant elektroninėmis priemonėmis, taip pat jų techninės charakteristikos turi būti nediskriminaciniai, plačiai prieinami ir sąveikūs su visuotinai naudojamais IRT produktais ir jais neturi būti ribojama ekonominės veiklos vykdytojų galimybė dalyvauti pirkimo procedūroje.

Nepaisant pirmos pastraipos, perkantieji subjektai neturi būti įpareigoti reikalauti teikiant pasiūlymus naudoti elektronines ryšio priemones šiais atvejais:

a) dėl specializuoto pirkimo pobūdžio norint naudoti elektronines ryšio priemones reikėtų specialių priemonių, prietaisų ar rinkmenų formatų, kurie nėra plačiai prieinami ar palaikomi plačiai prieinamomis programomis;

b) programoms, kuriomis palaikomi pasiūlymų aprašui tinkami rinkmenų formatai, naudojami rinkmenų formatai, kurie negali būti tvarkomi jokiomis kitomis atviromis ar plačiai prieinamomis programomis, arba joms taikomos patentų teisės, ir perkantysis subjektas negali sudaryti sąlygų tas programas atsisiųsti arba naudoti nuotoliniu būdu;

c) norint naudoti elektronines ryšio priemones reikėtų specialios biuro įrangos, kuri nėra plačiai prieinama perkantiesiems subjektams;

d) pagal pirkimo dokumentus reikalaujama pateikti fizinį arba tam tikro mastelio modelį, kurio perduoti elektroninėmis priemonėmis neįmanoma.

Jeigu komunikavimui pagal antrą pastraipą nėra naudojamos elektroninės ryšio priemonės, komunikavimas vykdomas paštu ar per kitą tinkamą vežėją arba kartu naudojant paštą ar kitą tinkamą vežėją ir elektronines priemones.

Nepaisant šios dalies pirmos pastraipos, perkantieji subjektai neprivalo reikalauti, kad teikiant pasiūlymus būtų naudojamos elektroninės ryšio priemonės, jeigu naudoti kitas nei elektronines ryšio priemones reikia dėl elektroninių ryšio priemonių saugumo pažeidimo arba siekiant apsaugoti itin slaptą informacijos pobūdį, o toks aukštas jos apsaugos lygis negali būti tinkamai užtikrintas naudojant elektronines priemones ir prietaisus, kurie yra plačiai prieinami ekonominės veiklos vykdytojams arba jiems gali būti sudaryta galimybė tomis priemonėmis ir prietaisais naudotis alternatyviomis prieigos galimybėmis, kaip apibrėžta 5 dalyje.

Perkantiesiems subjektams, pagal šios dalies antrą pastraipą reikalaujantiems teikiant pasiūlymus naudoti kitas nei elektronines ryšio priemones, tenka atsakomybė už tai, kad 100 straipsnyje nurodytoje atskiroje ataskaitoje būtų nurodytos šio reikalavimo priežastys. Prireikus perkantieji subjektai atskiroje ataskaitoje nurodo priežastis, kodėl taikant šios dalies ketvirtą pastraipą nuspręsta, kad būtina naudoti kitas nei elektronines ryšio priemones.

2. Nepaisant 1 dalies, komunikuojant kitais klausimais nei esminiai pirkimo procedūros elementai galima komunikuoti žodžiu su sąlyga, kad komunikavimo žodžiu turinys pakankamu mastu užfiksuojamas dokumentuose. Šiuo tikslu esminiai pirkimo procedūros elementai apima pirkimo dokumentus, prašymus dalyvauti ir susidomėjimo patvirtinimus bei pasiūlymus. Visų pirma dokumentuose turi būti pakankamu mastu ir tinkamomis priemonėmis, pavyzdžiui, naudojant rašytinius protokolus ar garso įrašus arba parengiant pagrindinių komunikavimo elementų santraukas, užfiksuojamas toks komunikavimas žodžiu su konkurso dalyviais, kuris galėtų padaryti didelį poveikį pasiūlymų turiniui ir vertinimui.

3. Visais komunikavimo, keitimosi informacija ir jos saugojimo atvejais perkantieji subjektai užtikrina, kad būtų išsaugotas duomenų vientisumas ir pasiūlymų bei prašymų dalyvauti konfidencialumas. Jie nagrinėja pasiūlymų ir prašymų dalyvauti turinį tik pasibaigus jų pateikimo laikotarpiui.

4. Viešųjų darbų pirkimo sutarčių ir projekto konkursų atveju valstybės narės gali reikalauti naudoti specialias elektronines priemones, pavyzdžiui, pastatų informacijos elektroninio modeliavimo priemones ar pan. Tokiais atvejais perkantieji subjektai turi pasiūlyti alternatyvias prieigos galimybes, kaip numatyta 5 dalyje, iki tol, kol tos priemonės taps plačiai prieinamos, kaip apibrėžta 1 dalies pirmos pastraipos antrame sakinyje.

5. Perkantieji subjektai prireikus gali reikalauti naudoti priemones, kurios nėra plačiai prieinamos, su sąlyga, kad perkantieji subjektai pasiūlo alternatyvias prieigos galimybes.

Laikoma, kad perkantieji subjektai pasiūlo tinkamas alternatyvias prieigos galimybes bet kuriuo iš toliau nurodytų atvejų, kai jie:

a) suteikia neribotą, visapusišką tiesioginę ir nemokamą prieigą elektroninėmis priemonėmis prie tų priemonių ir prietaisų nuo skelbimo paskelbimo dienos pagal IX priedą arba nuo kvietimo patvirtinti susidomėjimą išsiuntimo dienos. Skelbimo arba kvietimo patvirtinti susidomėjimą tekste nurodomas interneto adresas, kuriuo tos priemonės ir prietaisai yra prieinami;

b) užtikrina, kad konkurso dalyviai, neturintys prieigos prie atitinkamų priemonių ir prietaisų arba galimybės jų gauti per atitinkamą laikotarpį, su sąlyga, kad toks prieigos neturėjimas nepriklauso nuo atitinkamo konkurso dalyvio, galėtų dalyvauti viešojo pirkimo procedūroje naudodami internetu suteikiamus nemokamus laikinus prisijungimo kodus arba

c) patvirtina alternatyvų pasiūlymų teikimo elektroninėmis priemonėmis kanalą.

6. Priemonėms ir prietaisams, skirtiems pasiūlymams perduoti bei priimti elektroninėmis priemonėmis ir prašymams dalyvauti priimti elektroninėmis priemonėmis, be V priede nustatytų reikalavimų taikomos šios taisyklės:

a) suinteresuotosioms šalims turi būti prieinama informacija apie elektroninio pasiūlymų ir prašymų dalyvauti teikimo specifikacijas, įskaitant kodavimą ir laiko žymėjimą;

b) valstybės narės arba perkantieji subjektai, veikdami pagal atitinkamos valstybės narės nustatytą bendrą sistemą, nurodo saugumo lygį, kurį įvairiais konkrečios pirkimo procedūros etapais privalo atitikti naudotinos elektroninės ryšio priemonės; tas lygis turi būti proporcingas susijusiai rizikai;

c) kai valstybės narės arba perkantieji subjektai, veikdami pagal atitinkamos valstybės narės nustatytą bendrą sistemą, padaro išvadą, kad pagal šios dalies b punktą įvertintas rizikos lygis yra toks, kad reikalingi saugūs elektroniniai parašai, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 1999/93/EB, perkantieji subjektai pripažįsta saugius elektroninius parašus, patvirtintus kvalifikuotu sertifikatu, atsižvelgiant į tai, ar tuos sertifikatus yra pateikęs sertifikato paslaugų teikėjas, įtrauktas į Komisijos sprendime 2009/767/EB numatytą patikimą sąrašą, ar jie yra sukurti naudojant saugią parašo formavimo įrangą arba jos nenaudojant su sąlyga, kad įvykdomos toliau nurodytos sąlygos:

i) remdamiesi Komisijos sprendime 2011/130/ES nustatytais formatais, perkantieji subjektai nustato reikalaujamą saugaus elektroninio parašo formatą ir įdiegia reikiamas priemones, kad galėtų techniškai tuos formatus tvarkyti; tuo atveju, kai naudojamas kitoks elektroninio parašo formatas, į elektroninio parašo arba elektroninio dokumento laikmeną turi būti įtraukta informacija apie esamas patvirtinimo galimybes, o už tai atsako valstybė narė. Perkantysis subjektas, naudodamasis tomis patvirtinimo galimybėmis, turi galėti internetu, nemokamai ir asmenims, kuriems tai nėra gimtoji kalba, suprantamu būdu patvirtinti gautą elektroninį parašą kaip saugų elektroninį parašą, patvirtintą kvalifikuotu sertifikatu. Valstybės narės pateikia informaciją apie tvirtinimo paslaugų teikėją Komisijai, kuri iš valstybių narių gautą informaciją viešai paskelbia internete;

ii) kai pasiūlymas yra pasirašytas ir parašas yra patvirtintas patikimame sąraše esančiu kvalifikuotu sertifikatu, perkantieji subjektai neturi kelti papildomų reikalavimų, kurie gali kliudyti konkurso dalyviams naudoti tokius parašus.

Kalbant apie pirkimų procedūroje naudojamus dokumentus, kuriuos yra pasirašiusi valstybės narės kompetentinga valdžios institucija arba kitas išduodantysis subjektas, kompetentinga išduodančioji institucija arba subjektas gali nustatyti reikalaujamą saugaus parašo formatą pagal Sprendimo 2011/130/ES 1 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus. Jie įdiegia būtinas priemones, kad būtų galima tą formatą techniškai tvarkyti, įtraukdami informaciją, būtiną atitinkamame dokumente pateikto parašo tvarkymui. Į tokių dokumentų elektroninį parašą arba elektroninio dokumento laikmeną įtraukiama informacija apie esamas patvirtinimo galimybes, kuriomis pasinaudojant gautus elektroninius parašus būtų galima patvirtinti internetu, nemokamai ir asmenims, kuriems tai nėra gimtoji kalba, suprantamu būdu.

7. Komisijai pagal 103 straipsnį suteikiami įgaliojamai priimti deleguotuosius aktus dėl V priede nustatytos techninės informacijos ir charakteristikų dalinio keitimo, siekiant atsižvelgti į technologinę pažangą.

Komisijai pagal 103 straipsnį suteikiami įgaliojamai priimti deleguotuosius aktus dėl šio straipsnio 1 dalies antros pastraipos a–d punktuose pateikto sąrašo dalinio keitimo, kai dėl technologinės raidos nebetikslinga toliau taikyti elektroninių ryšio priemonių naudojimo išimtis arba kai išimtiniais atvejais dėl technologinės raidos turi būti numatytos naujos išimtys.

Siekiant užtikrinti techninių formatų, taip pat proceso ir pranešimų standartų sąveikumą, visų pirma tarpvalstybiniame kontekste, Komisijai pagal 103 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus siekiant nustatyti privalomą tokių konkrečių techninių standartų naudojimą, visų pirma elektroninio pasiūlymų teikimo, elektroninių katalogų ir elektroninio tapatumo nustatymo priemonių naudojimo srityje, tačiau tik tuo atveju, jeigu techniniai standartai buvo nuodugniai išbandyti, o jų nauda įrodyta praktikoje. Prieš nustatydama pareigą taikyti techninį standartą Komisija taip pat atidžiai atsižvelgia į susijusias sąnaudas, galinčias atsirasti visų pirma dėl poreikio pritaikyti esamas elektronines pirkimo priemones, įskaitant infrastruktūrą, procesus ar programinę įrangą.