55 straipsnis. Reikalavimų pateikimo procedūra

1. Bet kuris užsienio kreditorius gali pateikti reikalavimą naudodamas standartinę reikalavimų formą, kuri turi būti parengta pagal 88 straipsnį. Formos antraštė visomis oficialiosiomis Sąjungos institucijų kalbomis – „Reikalavimų pateikimas“.

2. 1 dalyje nurodytoje standartinėje reikalavimų formoje nurodoma tokia informacija:

a) 1 dalyje nurodyto užsienio kreditoriaus vardas, pavardė (pavadinimas), pašto adresas, el. pašto adresas, jei yra, asmens kodas, jei yra, ir banko duomenys;

b) reikalavimo suma, nurodant pagrindinę sumą ir, jei taikoma, palūkanas, taip pat reikalavimo teisės atsiradimo data ir data, kai reikalavimo suma tapo mokėtina, jei tos datos skiriasi;

c) jei reikalaujama palūkanų – palūkanų norma, tai, ar palūkanos yra teisinio ar sutartinio pobūdžio, laikotarpis, už kurį reikalaujama palūkanų, ir palūkanų kapitalizuota suma;

d) jei reikalaujama atlyginti išlaidas, patirtas pareiškus reikalavimą prieš iškeliant bylą – tų išlaidų suma ir išsami informacija apie jas;

e) reikalavimo pobūdis;

f) ar reikalaujama pripažinti privilegijuotojo kreditoriaus statusą ir tokio reikalavimo pagrindas;

g) ar reikalavimas užtikrintas daiktinės teisės užtikrinimo priemone ar nuosavybės teisės išsaugojimu, ir jei taip – kokiam turtui taikomas toks užtikrinimas, kurį prašoma taikyti, užtikrinimo suteikimo data ir jei užtikrinimas buvo užregistruotas – registracijos numeris, ir

h) ar reikalaujama vykdyti įskaitymą ir jei taip – nemokumo bylos iškėlimo dieną esamų abipusių reikalavimų sumos, teisės į juos atsiradimo data ir po reikalaujamo įskaitymo likusi grynoji suma.

Prie standartinės reikalavimų formos pridedamos patvirtinamųjų dokumentų kopijos.

3. Standartinėje reikalavimų formoje nurodoma, kad neprivaloma pateikti informacijos apie 2 dalies a punkte nurodytus kreditoriaus banko duomenis ir asmens kodą.

4. Kai kreditorius reikalavimą pateikia naudodamas ne 1 dalyje nurodytą standartinę formą, o kitas priemones, reikalavime pateikiama 2 dalyje nurodyta informacija.

5. Reikalavimus galima pateikti bet kuria oficialiąja Sąjungos institucijų kalba. Teismas, nemokumo specialistas arba savo turtu disponuojantis skolininkas gali prašyti, kad kreditorius pateiktų vertimą į bylos iškėlimo valstybės valstybinę kalbą, arba jei toje valstybėje narėje yra kelios valstybinės kalbos, į bylos iškėlimo vietos valstybinę kalbą arba vieną iš valstybinių kalbų, arba į kitą kalbą, kurią ta valstybė nurodė kaip priimtiną. Kiekviena valstybė narė nurodo, ar jai galima pateikti reikalavimus, parengtus ne tik jos kalba, bet ir kuria nors Sąjungos institucijų oficialiąja kalba.

6. Reikalavimai pateikiami per valstybės, kurioje iškelta byla, teisėje nustatytą laikotarpį. Užsienio kreditorių atveju tas laikotarpis negali būti trumpesnis nei 30 dienų nuo paskelbimo apie nemokumo bylos iškėlimą valstybės, kurioje iškelta byla, nemokumo registre. Kai valstybė narė taiko 24 straipsnio 4 dalį, tas laikotarpis negali būti trumpesnis nei 30 dienų nuo kreditorius informavimo pagal 54 straipsnį.

7. Kai teismui, nemokumo specialistui ar savo turtu disponuojančiam skolininkui kyla abejonių dėl pagal šį straipsnį pateiktų reikalavimų, jis suteikia kreditoriui galimybę pateikti papildomų įrodymų apie reikalavimą ir jo dydį.