10 straipsnis. Profesiniai ir organizaciniai reikalavimai

1. Buveinės valstybės narės užtikrina, kad draudimo ir perdraudimo produktų platintojai ir draudimo ir perdraudimo įmonių, užsiimančių draudimo ar perdraudimo produktų platinimo veikla, darbuotojai turėtų atitinkamų žinių ir gebėjimų tam, kad galėtų tinkamai vykdyti savo užduotis ir pareigas.

2. Buveinės valstybės narės užtikrina, kad draudimo ir perdraudimo tarpininkai ir draudimo ir perdraudimo įmonių darbuotojai bei draudimo ir perdraudimo tarpininkų darbuotojai atitiktų tęstinio profesinio mokymosi ir tobulinimosi reikalavimus, kad būtų užtikrintas tinkamas jų veiklos rezultatų lygis, atitinkantis jų atliekamas funkcijas ir atitinkamą rinką.

Tuo tikslu buveinės valstybės narės nustato ir paskelbia mechanizmus, kuriais veiksmingai kontroliuojamos ir vertinamos draudimo ir perdraudimo tarpininkų ir draudimo ir perdraudimo įmonių darbuotojų bei draudimo ir perdraudimo tarpininkų darbuotojų žinios ir kompetencija, grindžiamos bent 15 valandų profesinio mokymo ir tobulinimosi per metus, atsižvelgiant į parduodamų produktų pobūdį, platintojo tipą, jų atliekamas funkcijas ir draudimo ar perdraudimo produktų platintojo vykdomą veiklą.

Buveinės valstybės narės gali reikalauti, kad sėkmingas mokymosi ir tobulinimosi reikalavimų įvykdymas būtų įrodytas gautu sertifikatu.

Valstybės narės reikalaujamas sąlygas, susijusias su žiniomis ir gebėjimais, pritaiko prie konkrečios draudimo ar perdraudimo produktų platintojų veiklos bei platinamų produktų specifikos, ypač papildomos draudimo veiklos tarpininkų atveju. Valstybės narės gali reikalauti, kad 3 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje nurodytais atvejais ir draudimo ar perdraudimo įmonių darbuotojų, užsiimančių draudimo ar perdraudimo produktų platinimu, atžvilgiu draudimo ar perdraudimo įmonė arba tarpininkas patikrintų, ar tarpininkų žinios ir gebėjimai yra pakankami 1 dalyje nustatytoms pareigoms vykdyti, ir, jei būtina, parengtų tokiems tarpininkams mokymo arba profesinio tobulinimosi priemones, atitinkančias tarpininko parduodamų produktų reikalavimus.

Valstybės narės neprivalo 1 dalyje ir šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytų reikalavimų taikyti visiems draudimo ar perdraudimo įmonėje arba draudimo ar perdraudimo tarpininkui dirbantiems fiziniams asmenims, užsiimantiems draudimo ar perdraudimo produktų platinimo veikla, bet valstybės narės turi užtikrinti, kad atitinkami tokių įmonių valdymo struktūrai priskiriami ir už draudimo ir perdraudimo produktų platinimą atsakingi asmenys, taip pat ir visi kiti tiesiogiai su draudimo ar perdraudimo produktų platinimu susiję asmenys turėtų žinių ir gebėjimų, būtinų savo pareigoms atlikti.

Draudimo ir perdraudimo tarpininkai turi įrodyti, kad jie atitinka atitinkamų profesinių žinių ir kompetencijos reikalavimus, nustatytus I priede.

3. Draudimo ar perdraudimo įmonėje arba draudimo ar perdraudimo tarpininkui dirbantys fiziniai asmenys, užsiimantys draudimo ar perdraudimo produktų platinimu, turi būti geros reputacijos. Mažiausias reikalavimas – neturėti teistumo už baudžiamąsias veikas ar už jokį kitą lygiavertį nacionalinį pažeidimą dėl rimtos nusikalstamos veikos, susijusios su nusikaltimais nuosavybei arba kitais nusikaltimais, susijusiais su finansine veikla, ir jie neturi būti prieš tai paskelbti bankrutavusiais, išskyrus tuos atvejus, kai jie buvo reabilituoti pagal nacionalinę teisę.

Remdamosi 3 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa valstybės narės gali leisti draudimo ar perdraudimo produktų platintojui patikrinti savo darbuotojų ir, kai tinkama, savo draudimo ar perdraudimo tarpininkų gerą reputaciją.

Valstybės narės neprivalo šios dalies pirmoje pastraipoje nurodyto reikalavimo taikyti visiems draudimo ar perdraudimo įmonėje arba draudimo ar perdraudimo tarpininkui dirbantiems fiziniams asmenims su sąlyga, kad tie fiziniai asmenys nėra tiesiogiai susiję su draudimo ar perdraudimo produktų platinimu. Valstybės narės užtikrina, kad valdymo struktūrai priklausantys atsakingi asmenys ir visi tiesiogiai su draudimo ar perdraudimo produktų platinimu susiję darbuotojai atitiktų tą reikalavimą.

Papildomos draudimo veiklos tarpininkų atveju valstybės narės užtikrina, kad už papildomų draudimo produktų platinimo veiklą atsakingi asmenys atitiktų pirmoje pastraipoje nurodytą reikalavimą.

4. Draudimo ir perdraudimo tarpininkai apsidraudžia profesinės civilinės atsakomybės draudimu, galiojančiu visoje Sąjungos teritorijoje, arba turi panašią garantiją, apsaugančią nuo profesinio aplaidumo pasekmių; draudimo ar jam prilyginamos garantijos suma yra ne mažesnė kaip 1 564 610 EUR kiekvienam atskiram reikalavimui išmokėti draudimo išmoką arba iš viso 2 315 610 EUR per metus visiems reikalavimams išmokėti draudimo išmoką, išskyrus tuos atvejus, kai tokiu draudimu ar jam prilyginama garantija jau yra pasirūpinusi draudimo, perdraudimo ar kita įmonė, kurios vardu veikia draudimo ar perdraudimo tarpininkas arba kuri yra suteikusi įgaliojimus draudimo ar perdraudimo tarpininkams veikti jos vardu, arba jeigu tokia įmonė prisiima visišką atsakomybę už tarpininko veiksmus.

5. Valstybės narės reikalauja, kad papildomos draudimo veiklos tarpininkai turėtų profesinės civilinės atsakomybės draudimą arba panašias valstybės narės nustatyto lygmens, atsižvelgiant į parduodamų produktų ir vykdomos veiklos pobūdį, garantijas.

6. Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių klientams apsaugoti, kai draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkas negali pervesti draudimo įmokos draudimo įmonei arba pervesti pareikalautos išmokėti sumos, arba grąžinti įmokos apdraustajam asmeniui.

Tokios priemonės gali būti bet kuria viena ar daugiau iš šių formų:

a) įstatymuose ar sutartyje nustatytos nuostatos, pagal kurias tarpininkui kliento sumokėtos pinigų sumos laikomos sumokėtomis įmonei, o tarpininkui įmonės sumokėtos pinigų sumos nelaikomos sumokėtomis klientui tol, kol klientas jas faktiškai gauna;

b) reikalavimas, kad tarpininko finansinis pajėgumas nuolatos sudarytų 4 % gautų metinių draudimo įmokų sumos, bet ne mažiau kaip 23 480 EUR;

c) reikalavimas, kad kliento pinigų sumos būtų pervedamos per griežtai atskirtas kliento sąskaitas ir kad iš tų sąskaitų bankroto atveju nebūtų atsiskaitoma su kitais kreditoriais;

d) reikalavimas įsteigti garantinį fondą.

7. EIOPA reguliariai peržiūri 4 ir 6 dalyse nurodytas sumas pagal Europos vartotojų kainų indekso, kurį skelbia Eurostatas, pasikeitimus. Pirma peržiūra atliekama ne vėliau kaip 2017 m. gruodžio 31 d., o visos kitos – po to kas penkerius metus.

EIOPA parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuos taikant 4 ir 6 dalyse nurodyta bazinė eurais išreikšta suma pritaikoma pagal vartotojų kainų indekso, nurodyto šios dalies pirmoje pastraipoje, procentinį pokytį laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. arba nuo paskutinės peržiūros datos iki naujos peržiūros datos, suapvalinant rezultatą iki dešimčių eurų.

Tuos techninių reguliavimo standartų projektus EIOPA pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2018 m. birželio 30 d., o vėlesnius techninių reguliavimo standartų projektus – po to kas penkerius metus.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti šios dalies antroje ir trečioje pastraipose nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 10–14 straipsnius.

8. Siekiant užtikrinti atitiktį 1, 2 ir 3 dalyse įtvirtintiems reikalavimams, draudimo ir perdraudimo įmonės patvirtina, įgyvendina ir reguliariai peržiūri savo vidaus politiką ir atitinkamas vidaus procedūras.

Draudimo ir perdraudimo įmonės nustato funkciją tinkamam patvirtintos politikos ir procedūrų įgyvendinimui užtikrinti.

Draudimo ir perdraudimo įmonės parengia, tvarko ir nuolat atnaujina visų svarbių dokumentų, susijusių su 1, 2 ir 3 dalių nuostatų taikymu, įrašus. Draudimo ir perdraudimo įmonės, gavusios prašymą, už tą funkciją atsakingo asmens vardą ir pavardę perduoda buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai.