20 straipsnis. Konsultacijos ir pardavimo standartai, kai konsultacijos neteikiamos

1. Prieš sudarant draudimo sutartį, draudimo produktų platintojas, remdamasis iš kliento gauta informacija, tiksliai apibrėžia to kliento reikalavimus ir poreikius bei pateikia klientui objektyvią informaciją apie draudimo produktą suprantama forma, kad tas klientas galėtų priimti informacija pagrįstą sprendimą.

Bet kuri pasiūlyta sutartis turi atitikti kliento draudimo reikalavimus ir poreikius.

Kai prieš sudarant kiekvieną konkrečią sutartį teikiama konsultacija, draudimo produktų platintojas klientui pateikia asmeniškai pritaikytą rekomendaciją ir paaiškina, kodėl konkretus produktas geriausiai atitiktų kliento poreikius ir reikalavimus.

2. 1 dalyje nurodyta informacija išdėstoma atsižvelgiant į siūlomo draudimo produkto sudėtingumą ir kliento tipą.

3. Kai draudimo tarpininkas informuoja klientą, kad jis konsultuoja remdamasis sąžiningos ir konkretaus asmens poreikius atitinkančios analizės rezultatais, jis teikia tą konsultaciją atlikęs pakankamai išsamią rinkoje siūlomų draudimo sutarčių analizę, kad galėtų vadovaudamasis profesionaliais kriterijais klientui asmeniškai rekomenduoti sudaryti jo poreikius tinkamai atitinkančią draudimo sutartį.

4. Nedarant poveikio Direktyvos 2009/138/EB 183 ir 184 straipsnių taikymui, prieš sudarant sutartį, nesvarbu, konsultacija teikiama ar ne, ir nepriklausomai nuo to, ar draudimo produktas yra paketo dalis pagal šios direktyvos 24 straipsnį, draudimo produktų platintojas klientui suteikia svarbią informaciją apie draudimo produktą suprantama forma, kad klientas galėtų priimti informacija pagrįstą sprendimą, atsižvelgdamas į draudimo produkto sudėtingumą ir kliento tipą.

5. Platinant ne gyvybės draudimo produktus, išvardytus Direktyvos 2009/138/EB I priede, šio straipsnio 4 dalyje nurodyta informacija pateikiama standartine draudimo produkto informacinio dokumento forma popieriuje arba kitoje patvariojoje laikmenoje.

6. Draudimo produkto informacinį dokumentą, nurodytą 5 dalyje, parengia ne gyvybės draudimo produkto kūrėjas.

7. Draudimo produkto informacinis dokumentas turi:

a) būti trumpas ir atskiras dokumentas;

b) būti pateiktas ir išdėstytas taip, kad būtų aiškus ir jį būtų lengva skaityti, naudojant įskaitomo dydžio rašmenis;

c) būti ne mažiau suprantamas tuo atveju, jei spalvotas jo originalas yra išspausdinamas nespalvotas arba padaroma nespalvota jo fotokopija;

d) būti parašytas oficialiosiomis kalbomis arba viena iš oficialiųjų kalbų, vartojamų toje valstybės narės dalyje, kurioje siūlomas draudimo produktas, arba kita kalba, jeigu tam pritaria klientas ir platintojas;

e) būti tikslus ir neklaidinantis;

f) turėti pirmo puslapio viršuje nurodytą pavadinimą „draudimo produkto informacinis dokumentas“;

g) nurodyti, kad išsami ikisutartinė ir su sutartimi susijusi informacija apie produktą pateikiama kituose dokumentuose.

Valstybės narės gali nustatyti, kad draudimo produkto informacinis dokumentas būtų pateikiamas kartu su informacija, kurios reikalaujama pagal kitus atitinkamus Sąjungos teisėkūros procedūra priimamus aktus ar nacionalinės teisės aktus su sąlyga, kad tenkinami visi pirmoje pastraipoje nustatyti reikalavimai.

8. Draudimo produkto informaciniame dokumente pateikiama ši informacija:

a) informacija apie draudimo rūšį;

b) taikomos draudimo apsaugos, įskaitant pagrindinę draudžiamą riziką, draudimo sumą ir, jei taikytina, geografinę taikymo sritį, santrauka ir nedraudžiamos rizikos santrauka;

c) draudimo įmokų mokėjimo būdai ir mokėjimų trukmė;

d) pagrindinės išimtys, kai negali būti reikalaujama išmokėti draudimo išmoką;

e) pareigos pradėjus vykdyti sutartį;

f) pareigos sutarties galiojimo laikotarpiu;

g) pareigos tuo atveju, kai pateikiamas reikalavimas išmokėti draudimo išmoką;

h) sutarties galiojimo laikotarpis, įskaitant sutarties pradžios ir pabaigos datą;

i) sutarties nutraukimo būdai.

9. EIOPA, pasikonsultavusi su nacionalinėmis institucijomis ir atlikusi vartotojų tyrimus, parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus dėl standartinio draudimo produkto informacinio dokumento pateikimo formato, kuriame patikslina 8 dalyje nurodytos informacijos pateikimo detales.

EIOPA tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2017 m. vasario 23 d.

Komisijai pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 15 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.