2 straipsnis. Terminų apibrėžtys

Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

1. viešojo sektoriaus institucija– valstybės, regionų ar vietos valdžios institucija, viešosios teisės reglamentuojamas subjektas arba iš vienos ar daugiau tokių institucijų arba vieno ar daugiau tokių viešosios teisės reglamentuojamų subjektų sudaryta asociacija;

2. viešosios teisės reglamentuojama įstaiga– subjektas, pasižymintis visomis toliau išvardytomis charakteristikomis:

a) jis įsteigtas siekiant konkretaus tikslo – tenkinti bendrojo intereso poreikius, kurie nėra pramoninio ar komercinio pobūdžio,

b) jis turi teisinį subjektiškumą, ir

c) jis didžiąja dalimi finansuojamas valstybės, regionų ar vietos valdžios institucijų ar kitų viešosios teisės reglamentuojamų subjektų lėšomis arba jo valdymas yra prižiūrimas tų institucijų ar subjektų, arba jis turi administracinį, valdymo ar priežiūros organą, kurio daugiau kaip pusę narių skiria valstybės, regionų ar vietos valdžios institucijos arba kiti viešosios teisės reglamentuojami subjektai;

3. viešoji įmonė– įmonė, vykdanti veiklą 1 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytose srityse, kuriai viešojo sektoriaus institucijos gali tiesiogiai ar netiesiogiai daryti lemiamą įtaką dėl to, kad valdo įmonę nuosavybės teise, dėl jų finansinio dalyvavimo šioje įmonėje arba šią įmonę reglamentuojančių taisyklių. Prielaida, kad viešojo sektoriaus institucijos turi lemiamą įtaką, daroma bet kuriuo iš toliau nurodytų atvejų, kai tos institucijos tiesiogiai ar netiesiogiai:

a) valdo didžiąją įmonės pasirašytojo kapitalo dalį;

b) kontroliuoja daugumą balsų, kurie suteikiami įmonės išleistomis akcijomis;

c) gali skirti daugiau kaip pusę įmonės administracinio, valdymo arba priežiūros organo narių;

4. universitetas– viešojo sektoriaus institucija, organizuojanti povidurines aukštojo mokslo studijas, kurias baigus suteikiamas akademinis laipsnis;

5. standartinė licencija– iš anksto nustatytų pakartotinio naudojimo sąlygų rinkinys skaitmeniniu formatu, pageidautina – suderinamas su internete prieinamomis standartizuotomis viešosiomis licencijomis;

6. dokumentas–

a) bet koks turinys bet kokia forma (raštu arba elektronine forma ar kaip garso, vaizdo ar garso ir vaizdo įrašas);

b) bet kuri tokio turinio dalis;

7. anoniminimas– procesas, kai dokumentai pakeičiami anoniminiais dokumentais, kurie nėra susiję su fiziniu asmeniu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti nustatyta, arba procesas, kai asmens duomenys, kurių anonimiškumas užtikrinamas taip, kad duomenų subjekto tapatybė negali arba nebegali būti nustatyta;

8. dinaminiai duomenys– skaitmeniniai dokumentai, kurie yra dažnai arba tikruoju laiku atnaujinami, visų pirma dėl jų kintamumo arba greito senėjimo; iš jutiklių gaunami duomenys paprastai laikomi dinaminiais duomenimis;

9. mokslinių tyrimų duomenys– skaitmeniniai dokumentai, išskyrus mokslines publikacijas, kurie yra renkami ar rengiami vykdant mokslinių tyrimų veiklą ir yra naudojami kaip įrodymai mokslinių tyrimų procese arba yra mokslinės bendruomenės visuotinai pripažinti būtinais mokslinių tyrimų išvadoms ir rezultatams patvirtinti;

10. didelės vertės duomenų rinkiniai– dokumentai, kurių pakartotinis naudojimas siejamas su reikšminga nauda visuomenei, aplinkai ir ekonomikai, visų pirma dėl jų tinkamumo pridėtinę vertę turinčioms paslaugoms, taikomosioms programoms ir naujoms, aukštos kokybės bei deramoms darbo vietoms kurti ir dėl potencialių tais duomenų rinkiniais grindžiamų pridėtinę vertę turinčių paslaugų ir taikomųjų programų naudotojų skaičiaus;

11. pakartotinis naudojimas– fizinių ar juridinių asmenų naudojimasis dokumentais, kuriais disponuoja:

a) viešojo sektoriaus institucijos, komerciniams arba nekomerciniams tikslams, išskyrus pirminį tikslą pagal viešąją užduotį, kuriam dokumentai buvo parengti, ir išskyrus keitimąsi dokumentais tarp viešojo sektoriaus institucijų vien tik atliekant jų viešąsias užduotis, arba

b) viešosios įmonės, komerciniams arba nekomerciniams tikslams, išskyrus pirminį tikslą teikti visuotinės svarbos paslaugas, kuriam dokumentai buvo parengti, ir išskyrus keitimąsi dokumentais tarp viešųjų įmonių ir viešojo sektoriaus institucijų vien tik atliekant viešojo sektoriaus institucijų viešąsias užduotis;

12. asmens duomenys– asmens duomenys, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnio 1 punkte;

13. elektroninis formatas– rinkmenos formatas, kurio struktūra leidžia kompiuterinėms taikomosioms programoms lengvai nustatyti, atpažinti ir gauti konkrečius duomenis, įskaitant atskirus konstatuojamus faktus, ir jų vidaus struktūrą;

14. atvirasis formatas– rinkmenos formatas, kuris nepriklauso nuo platformos ir yra prieinamas visuomenei be jokių apribojimų, kurie trukdytų pakartotinai naudoti dokumentus;

15. atvirasis oficialusis standartas– standartas, kuris yra kodifikuotas rašytine forma ir kuriame išsamiai išdėstytos reikalavimų, susijusių su programinės įrangos sąveikumo užtikrinimu, specifikacijos;

16. pagrįsta investicijų grąža– viso mokesčio, kurį dar sudaro suma, reikalinga reikalavimus atitinkančioms sąnaudoms kompensuoti, procentinė dalis, negalinti daugiau kaip penkiais procentiniais punktais viršyti ECB nustatytos fiksuotosios palūkanų normos;

17. trečioji šalis– duomenimis disponuojantis fizinis arba juridinis asmuo, kuris nėra viešojo sektoriaus institucija arba viešoji įmonė.