4 straipsnis. Pakartotinio naudojimo prašymų tvarkymas

1. Viešojo sektoriaus institucijos pakartotinio naudojimo prašymus tvarko elektroninėmis priemonėmis, kai įmanoma ir tinkama, ir daro dokumentą prieinamu pareiškėjui pakartotiniam naudojimui arba, jei reikia licencijos, pateikia pareiškėjui galutinį licencijos pasiūlymą per pagrįstą laikotarpį, kuris atitinka nustatytus prieigos prie dokumentų prašymų tvarkymo terminus.

2. Tais atvejais, kai nėra nustatyti terminai ar kitos taisyklės, reglamentuojančios dokumentų pateikimą laiko atžvilgiu, viešojo sektoriaus institucijos tvarko prašymą ir pateikia pareiškėjui dokumentus pakartotiniam naudojimui arba, jei reikia licencijos, pateikia pareiškėjui galutinį licencijos pasiūlymą kuo greičiau ir bet kuriuo atveju per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo. Tas laikotarpis gali būti pratęstas dar 20 darbo dienų didelių ar sudėtingų prašymų atveju. Tokiais atvejais pareiškėjui kuo greičiau ir bet kuriuo atveju per tris savaites nuo pirminio prašymo pranešama, kad reikia daugiau laiko prašymui tvarkyti, ir nurodomos to priežastys.

3. Jeigu viešojo sektoriaus institucijos priima neigiamą sprendimą, jos pareiškėjui praneša atsisakymo priežastis remdamosi toje valstybėje narėje taikomos prieigos tvarkos atitinkamomis nuostatomis arba nuostatomis, kuriomis ši direktyva, ypač jos 1 straipsnio 2 dalies a–h punktai arba 3 straipsnis, perkeliama į nacionalinę teisę. Tais atvejais, kai neigiamas sprendimas yra grindžiamas 1 straipsnio 2 dalies c punktu, viešojo sektoriaus institucija įtraukia nuorodą į fizinį ar juridinį asmenį, kuris yra teisių turėtojas, jei jis yra žinomas, arba kitais atvejais – į licencijos suteikėją, iš kurio viešojo sektoriaus institucija yra gavusi atitinkamą medžiagą. Bibliotekos, įskaitant universitetų bibliotekas, muziejai ir archyvai nėra įpareigoti įtraukti tokią nuorodą.

4. Kiekviename sprendime dėl pakartotinio naudojimo nurodomi teisių gynimo būdai, jei pareiškėjas norėtų sprendimą apskųsti. Teisių gynimo būdams priskiriama peržiūra, kurią gali atlikti atitinkamą kompetenciją turinti nešališka peržiūros įstaiga, pavyzdžiui, nacionalinė konkurencijos institucija, atitinkama už prieigą prie dokumentų atsakinga institucija, pagal Reglamentą (ES) 2016/679 įsteigta priežiūros institucija arba nacionalinė teisminė institucija, kurios sprendimai yra privalomi atitinkamai viešojo sektoriaus institucijai.

5. Šio straipsnio tikslais valstybės narės nustato praktinio pobūdžio priemones, kuriomis būtų sudarytos palankesnės sąlygos veiksmingam pakartotiniam dokumentų naudojimui. Tos priemonės gali visų pirma apimti tinkamos informacijos apie šioje direktyvoje numatytas teises teikimo ir atitinkamos pagalbos bei rekomendacijų siūlymo būdus.

6. Šio straipsnio neprivalo laikytis šie subjektai:

a) viešosios įmonės;

b) švietimo įstaigos, mokslinius tyrimus atliekančios organizacijos ir mokslinius tyrimus finansuojančios organizacijos.