7 straipsnis. Teisė į informaciją

1. Darbuotojai pagal 2 ir 4 dalis turi teisę prašyti informacijos apie jų pačių darbo užmokesčio dydį ir vidutinio darbo užmokesčio dydžius pagal darbuotojo lytį ir vienodą arba vienodos vertės darbą atliekančių darbuotojų kategorijas ir tokią informaciją gauti raštu.

2. Darbuotojams suteikiama galimybė prašyti 1 dalyje nurodytos informacijos ir ją gauti per darbuotojų atstovus, laikantis nacionalinės teisės ir (arba) praktikos. Jiems taip pat suteikiama galimybė prašyti informacijos ir ją gauti per lygybės instituciją.

Jei gauta informacija yra netiksli ar neišsami, darbuotojai turi teisę asmeniškai arba per savo darbuotojų atstovus paprašyti pateikti papildomų ir pagrįstų paaiškinimų ir išsamesnės informacijos apie visus suteiktus duomenis ir gauti pagrįstą atsakymą.

3. Darbdaviai kasmet informuoja visus darbuotojus apie jų teisę gauti 1 dalyje nurodytą informaciją ir apie veiksmus, kurių darbuotojai turėtų imtis norėdami pasinaudoti šia teise.

4. 1 dalyje nurodytą informaciją darbdaviai pateikia per pagrįstą laikotarpį, tačiau bet kuriuo atveju per du mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos.

5. Darbuotojams neužkertamas kelias atskleisti informaciją apie savo darbo užmokestį siekiant užtikrinti vienodo darbo užmokesčio principo laikymąsi. Visų pirma, valstybės narės nustato priemones, kuriomis būtų draudžiamos sutarčių sąlygos, kuriomis siekiama apriboti darbuotojų teisę atskleisti informaciją apie savo darbo užmokestį.

6. Darbdaviai gali reikalauti, kad darbuotojai, gavę informacijos pagal šį straipsnį, išskyrus informaciją apie savo darbo užmokestį ar darbo užmokesčio dydį, tos informacijos nenaudotų jokiais kitais tikslais, išskyrus naudojimosi savo teise į vienodą darbo užmokestį tikslą.