5 straipsnis. Orlaivių naudotojams taikoma degalų papildymo pareiga

1. Metinis aviacinių degalų kiekis, kuriuo konkretus orlaivio naudotojas papildo orlaivio baką tam tikrame Sąjungos oro uoste, turi sudaryti bent 90 % metinio aviacinių degalų poreikio.

2. Orlaivio naudotojas gali nepasiekti šio straipsnio 1 dalyje nustatytos ribos, kai tai būtina dėl priežasčių, susijusių su taikytinų degalų saugos taisyklių laikymusi. Tokiais atvejais atitinkamas orlaivio naudotojas tos ribos nepasiekimą tinkamai pagrindžia 11 straipsnio 6 dalyje nurodytai kompetentingai institucijai ar institucijoms ir Agentūrai, be kita ko, nurodydamas maršrutus, kuriems padarytas poveikis. Ta informacija įtraukiama į ataskaitą pagal 8 straipsnį. Apie susijusius degalų kiekius pranešama atskirai pagal 8 straipsnį.

3. Išimtinėmis aplinkybėmis orlaivio naudotojas gali, kai tai tinkamai pagrįsta, prašyti, kad 11 straipsnio 6 dalyje nurodyta kompetentinga institucija ar institucijos suteiktų jam laikiną išimtį netaikyti šio straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos trumpesniems nei 850 kilometrų skrydžiams konkrečiu esamu ar nauju maršrutu iš Sąjungos oro uosto arba trumpesniems nei 1 200 kilometrų skrydžiams maršrutais iš Sąjungos oro uosto, kuriais užtikrinamas sujungimas su oro uostais, esančiais salose be geležinkelių ar kelių jungčių. Tas atstumas matuojamas pagal didžiojo apskritimo maršruto metodą.

Toks prašymas, kartu su išsamiu ir tinkamu pagrindimu, pateikiamas iki numatytos tokios išimties taikymo pradžios dienos likus ne mažiau kaip trims mėnesiams. Tokia išimtis turėtų būti taikoma tik šiais atvejais:

a) dideli ir pasikartojantys orlaivių papildymo degalais eksploataciniai sunkumai tam tikrame Sąjungos oro uoste, dėl kurių orlaivių naudotojai negali per pagrįstą laikotarpį atlikti skrydžių į abi puses, arba

b) struktūriniai aviacinių degalų tiekimo sunkumai, kylantys dėl tam tikro Sąjungos oro uosto geografinių ypatumų, dėl kurių aviacinių degalų kainos, palyginti su vidutinėmis panašių rūšių aviacinių degalų kainomis kituose Sąjungos oro uostuose, yra gerokai didesnės, visų pirma dėl specifinių degalų transportavimo apribojimų arba riboto degalų prieinamumo tame Sąjungos oro uoste, ir dėl kurių atitinkamas orlaivių naudotojas atsiduria labai nepalankioje konkurencinėje padėtyje, palyginti su kituose panašiais konkurenciniais ypatumais pasižyminčiuose Sąjungos oro uostuose esančiomis rinkos sąlygomis.

4. Kompetentinga institucija ar institucijos tą prašymą įvertina. Atsižvelgdama (-os) į pateiktą pagrindimą, ji (jos) gali paprašyti papildomos informacijos.

5. Kompetentinga institucija ar institucijos priima sprendimą dėl to prašymo nepagrįstai nedelsdama (-os) ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki numatytos išimties taikymo pradžios dienos. Jei kompetentinga institucija ar institucijos prašo papildomos informacijos pagal 4 dalį, terminas, per kurį kompetentinga institucija ar institucijos turi priimti sprendimą, sustabdomas tol, kol orlaivio naudotojas nepateiks visos informacijos.

Suteikta išimtis galioja ribotą laikotarpį, neviršijantį vienų metų, po kurio orlaivio naudotojo prašymu ta išimtis peržiūrima.

6. Kompetentinga institucija ar institucijos priima sprendimą patenkinti arba atmesti pirmą pagal 3 dalį pateiktą prašymą suteikti išimtį. Jei toks sprendimas per 5 dalyje nustatytą laikotarpį nepriimamas, tai nelaikoma sprendimu, kuriuo leidžiama suteikti prašomą išimtį. Jei ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki numatomo pratęsimo dienos sprendimas dėl prašymo pratęsti esamos išimties galiojimą nepriimamas (su sąlyga, kad toks prašymas pateikiamas kartu su išsamiu ir tinkamu pagrindimu), tai laikoma sprendimu, kuriuo leidžiama toliau taikyti prašomą išimtį.

7. Orlaivio naudotojas turi teisę apskųsti kompetentingos institucijos ar institucijų sprendimą, kuriuo prašymas suteikti išimtį atmetamas.

8. Kompetentinga institucija ar institucijos suteiktų ir atmestų išimčių sąrašą pateikia Komisijai, pateikdama (-os) savo sprendimo pagrindimą ir vertinimą, kuriuo jis grindžiamas. Komisija skelbia suteiktų išimčių sąrašą ir jį atnaujina bent kartą per metus.

9. Gavusi valstybės narės, orlaivio naudotojo, atitinkamą Sąjungos oro uostą valdančios įstaigos ar aviacinių degalų tiekėjo raštišką skundą arba savo iniciatyva Komisija, įvertinusi pateiktą išimties, suteiktos pagal šio straipsnio 5 dalį atsižvelgiant į šio straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus, pagrindimą, gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais kompetentingos institucijos ar institucijų prašoma priimti sprendimą, kuriuo ta išimtis būtų panaikinta nuo kito laikotarpio, kuriam sudaromas tvarkaraštis, kaip tai suprantama Tarybos reglamento (EEB) Nr. 95/93 2 straipsnio d punkte, pradžios. Jei tas laikotarpis, kuriam sudaromas tvarkaraštis, prasideda praėjus mažiau nei dviem mėnesiams nuo sprendimo paskelbimo, sprendimas, kuriuo panaikinama išimtis, pradedamas taikyti nuo kito laikotarpio, kuriam sudaromas tvarkaraštis, pradžios. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 16 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

10. Kad Komisija galėtų priimti 9 dalyje nurodytus įgyvendinimo aktus, ji gali prašyti valstybių narių ir orlaivių naudotojų pateikti visą būtiną informaciją. Valstybės narės ir orlaivių naudotojai tokią informaciją pateikia nepagrįstai nedelsdami. Valstybės narės sudaro palankesnes sąlygas orlaivių naudotojams teikti informaciją.

11. Ne vėliau kaip 2024 m. rugsėjo 1 d. Komisija priima šiame straipsnyje nurodytų išimčių taikymo gaires. Į tokias gaires įtraukiami elementai, kuriuos orlaivio naudotojas turi pateikti, kad pagrįstų tas išimtis.