21 straipsnis. Ozono sluoksnį ardančių medžiagų išleidimas ir nuotėkio tikrinimas

1. Tyčinis ozono sluoksnį ardančių medžiagų išleidimas į atmosferą, įskaitant atvejus, kai jų yra produktuose ir įrangoje, draudžiamas, jei išleidimas nėra techniškai būtinas pagal paskirtį, leidžiamą pagal šį reglamentą.

2. Įmonės imasi visų būtinų atsargumo priemonių, kad gamybos metu būtų užkirstas kelias bet kokiam netyčiniam ozono sluoksnį ardančių medžiagų išleidimui į aplinką, įskaitant netyčia pagamintų kitų medžiagų gamybos, įrangos gamybos proceso, naudojimo, laikymo ir perkrovimo iš vienos talpyklos ar sistemos į kitą arba transportavimo metu, išleidimą, ir kad jis būtų kuo labiau sumažintas.

3. Šaldymo bei oro kondicionavimo įrangos ar šilumos siurblių ar priešgaisrinės sistemų, įskaitant jų grandines, kuriose yra I priede išvardytų ozono sluoksnį ardančių medžiagų, operatoriai užtikrina, kad stacionarioji įranga arba sistemos:

a) kuriose yra 3 kg ar daugiau, tačiau mažiau nei 30 kg I priede išvardytų ozono sluoksnį ardančių medžiagų, sandarumas būtų tikrinamas bent kas 12 mėnesių, išskyrus įrangą su hermetiškai užsandarintomis sistemomis, kurios yra atitinkamai pažymėtos ir kuriose yra mažiau nei 6 kg I priede išvardytų ozono sluoksnį ardančių medžiagų;

b) kuriose yra 30 kg ar daugiau, tačiau mažiau nei 300 kg I priede išvardytų ozono sluoksnį ardančių medžiagų, sandarumas būtų tikrinamas bent kas 6 mėnesius;

c) kuriose yra 300 kg ar daugiau I priede išvardytų ozono sluoksnį ardančių medžiagų, sandarumas būtų tikrinamas bent kas 3 mėnesius.

4. Įrangos ar sistemų, kurioje yra ozono sluoksnį ardančių medžiagų, operatoriai užtikrina, kad bet koks nustatytas nuotėkis būtų nederamai nedelsiant pašalintas, nepažeidžiant draudimo naudoti tas ozono sluoksnį ardančias medžiagas, nebent toks surinkimas būtų reglamentuojamas kitais Sąjungos teisės aktais.

5. 4 dalyje nurodyti operatoriai saugo duomenis apie papildytų halonų ir I priede išvardytų ozono sluoksnį ardančių medžiagų, surinktų toje dalyje nurodytos įrangos ar sistemų techninės priežiūros ar remonto ir galutinio šalinimo metu, kiekį ir tipą. Taip pat jos saugo įrašus apie kitus atitinkamus duomenis, įskaitant informaciją apie nuotėkio tikrinimus, techninę priežiūrą ar remontą atlikusią įmonę, taip pat įvykdytų nuotėkio patikrinimų datas ir rezultatus. Tie įrašai saugomi mažiausiai 5 metus ir paprašius pateikiami atitinkamos valstybės narės kompetentingai institucijai ar Komisijai.

6. Valstybės narės nustato minimaliuosius kvalifikacinius reikalavimus 3 ir 4 dalyse nurodytą veiklą vykdantiems darbuotojams.