1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šis įstatymas reglamentuoja Lietuvos valstybės vėliavą, kitas vėliavas, jų aprašymus, oficialaus naudojimo Lietuvos Respublikoje principus ir tvarką, atsakomybę už vėliavų iškėlimo tvarkos pažeidimus ar vėliavų išniekinimą, vėliavų gamybą ir priežiūrą.

2. Lietuvos Respublikos teritorijoje oficialiai gali būti naudojamos Lietuvos valstybės vėliava, Lietuvos valstybės istorinė (herbinė) vėliava, užsienio valstybių vėliavos, Europos Sąjungos vėliava, tarptautinių viešųjų organizacijų vėliavos, kitų tarptautinių organizacijų vėliavos, Respublikos Prezidento vėliava, Lietuvos kariuomenės ar jos karinių vienetų ir statutinių institucijų vėliavos, apskričių ir savivaldybių vėliavos, Lietuvos etnografinių regionų vėliavos, miestų, miestelių ir kaimų vėliavos, užsienio lietuvių bendruomenių vėliavos, kitos vėliavos, stalo ir automobilio vėliavėlės (toliau – vėliavos).

3. Lietuvos valstybės vėliavos etalonas negali būti naudojamas kaip heraldikos pagrindas kitoms vėliavoms. Kitos vėliavos negali būti identiškos Lietuvos valstybės vėliavai.

4. Valstybės institucijos, išskyrus Respublikos Prezidentą, negali turėti savo vėliavų. Respublikos Prezidento vėliavai šio įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jos nereglamentuoja kiti įstatymai.

5. Vėliavų etalonuose, atvaizduose negali būti simbolių ar kitokių ženklų, kurie yra susiję su tautinės, rasinės, religinės, socialinės ar kitokios nesantaikos skleidimu, neapykantos kurstymu, taip pat prieštarauja moralei ar viešajai tvarkai, visuomenės dorovės normoms.