Atviri teisės aktai · neoficialus tekstas straipsniais

12 straipsnis. Dalyvaujančių tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose renginiuose kitų valstybių karinių vienetų, karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų bei rangovų, taip pat išlaikytinių atvykimas į Lietuvos Respubliką ir jų teisinis statusas

Tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo 12 straipsnis

Galioja šiandien Šaltinis: Seimo kanceliarijos suvestinė redakcija nuo 2023-01-05 · oficialus tekstas e-tar.lt ↗ · ankstesnės redakcijos

1. Dalyvaujančių tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose renginiuose kitų valstybių karinių vienetų, jų karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų bei rangovų, taip pat išlaikytinių teisinį statusą nustato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys dėl karinių pajėgų statuso ir jomis grindžiami susitarimai, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai. Dalyvaujantiems tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose renginiuose kitų valstybių karinėms pajėgoms priskirtiems civiliams tarnautojams bei rangovams (fiziniams asmenims, rangovų darbuotojams), taip pat išlaikytiniams, atvykusiems į Lietuvos Respubliką ilgiau kaip 3 mėnesiams per pusę metų, išduodami dalyvaujančių tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose renginiuose užsieniečių, taip pat išlaikytinių pažymėjimai (toliau – Statuso pažymėjimas). Krašto apsaugos ministro nustatytais atvejais Statuso pažymėjimai taip pat išduodami dalyvaujantiems tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose renginiuose kitų valstybių kariams. Statuso pažymėjimas patvirtina asmens teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jame nurodytą laiką, asmens teisinį statusą pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis dėl karinių pajėgų statuso, jomis grindžiamus susitarimus, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus. Statuso pažymėjimas yra asmens dokumentas, prilyginamas leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

2. Statuso pažymėjimas išduodamas (keičiamas) ne ilgiau negu 3 metams, o jeigu numatomas šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų buvimas Lietuvos Respublikoje trumpesnis negu 3 metai, – buvimo laikotarpiui ir dar 3 mėnesiams, tačiau ne ilgiau negu 3 metams. Statuso pažymėjimo formą, išdavimo, keitimo ir panaikinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras, suderinęs su krašto apsaugos ministru. Statuso pažymėjimas išduodamas arba keičiamas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo vidaus reikalų ministro tvirtinamame tvarkos apraše nurodytų Statuso pažymėjimui išduoti arba pakeisti reikiamų dokumentų ir informacijos gavimo dienos.

3. Krašto apsaugos ministrui ar jo įgaliotam atstovui iš anksto pateikus dokumentus dėl leidimo kitų valstybių kariniams vienetams, kariams atvykti į Lietuvos Respubliką, Lietuvos valstybės sienos apsaugos, muitinės ir kitos kontrolės institucijos jiems taiko specialiąją valstybės sienos perėjimo tvarką – atleidžia nuo pasų bei vizų kontrolės ir netaiko užsieniečių registravimo taisyklių. Krašto apsaugos ministrui ar jo įgaliotam atstovui iš anksto pateikus dokumentus dėl leidimo kitų valstybių karinėms pajėgoms priskirtiems civiliams tarnautojams bei rangovams atvykti į Lietuvos Respubliką, Lietuvos valstybės sienos kontrolės institucijos taiko karinėms pajėgoms priskirtiems civiliams tarnautojams bei rangovams (fiziniams asmenims, rangovų darbuotojams) specialiąją valstybės sienos perėjimo tvarką – atleidžia nuo vizų kontrolės ir netaiko užsieniečių registravimo taisyklių. Krašto apsaugos ministrui ar jo įgaliotam atstovui iš anksto pateikus informaciją apie išlaikytinių atvykimą į Lietuvos Respubliką, Lietuvos valstybės sienos kontrolės institucijos jiems taiko specialiąją valstybės sienos perėjimo tvarką – atleidžia nuo vizų kontrolės ir netaiko užsieniečių registravimo taisyklių. Ši tvarka taikoma valstybių, kurios kartu su Lietuvos Respublika yra tarptautinių sutarčių dėl karinių pajėgų statuso dalyvės, kariniams vienetams, kariams ir karinėms pajėgoms priskirtiems civiliams tarnautojams bei rangovams, taip pat išlaikytiniams, o Vyriausybės nutarimu – taip pat kitų valstybių kariniams vienetams, kariams ir karinėms pajėgoms priskirtiems civiliams tarnautojams, jeigu jos taiko tokią pačią sienos perėjimo tvarką Lietuvos Respublikos kariniams vienetams, kariams ir civiliams krašto apsaugos sistemos tarnautojams. Specialiąją valstybės sienos perėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

4. Lietuvos valstybės sienos kontrolės institucijų pareigūnų reikalavimu kitų valstybių karinių vienetų vadai ar kariai privalo pateikti kolektyvinį arba asmeninį judėjimo ar kelionės įsakymą ir kitų valstybių kompetentingų institucijų išduotą kario statusą patvirtinantį dokumentą. Lietuvos valstybės sienos kontrolės institucijų pareigūnų reikalavimu kitų valstybių karinėms pajėgoms priskirti civiliai tarnautojai bei rangovai, taip pat išlaikytiniai privalo pateikti kolektyvinį arba asmeninį judėjimo ar kelionės įsakymą arba užsienio valstybės kompetentingos institucijos išduotą dokumentą, kuriuo patvirtinamas jų kaip karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų arba rangovų, arba išlaikytinių statusas ar tapatybė, ir pasą. Judėjimo ar kelionės įsakymą kompetentinga siunčiančiosios valstybės ar tarptautinės organizacijos institucija išleidžia savo šalies kalba, taip pat anglų (prancūzų) kalba ir šiuo įsakymu patvirtina šio vieneto, karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų bei rangovų, taip pat išlaikytinių statusą, gabenamų oficialių dokumentų paketų skaičių, karinio vieneto judėjimo kryptį, karių teisę turėti ir nešioti ginklus. Kitų valstybių kariniams vienetams, kariams ir karinėms pajėgoms priskirtiems civiliams tarnautojams bei rangovams, taip pat išlaikytiniams kertant Lietuvos valstybės sieną, Lietuvos valstybės sienos kontrolės institucijų pareigūnams kilusius klausimus sprendžia krašto apsaugos ministro įgalioti atstovai.

5. Kitų valstybių kariniai vienetai, kariai, kuriems šio įstatymo nustatyta tvarka leista atvykti į Lietuvos Respubliką, turi teisę nedeklaruodami ir nemokėdami mokesčių įsivežti į Lietuvos Respublikos teritoriją ir išsivežti iš jos tarnybiniais tikslais ginkluotę, karinę techniką ir amuniciją bei oficialius dokumentus, taip pat savo vartojimo poreikiams reikalingą maisto produktų, kitų atsargų ir prekių kiekį (įskaitant akcizų objektu esančias prekes). Kitų valstybių karinėms pajėgoms priskirti civiliai tarnautojai bei rangovai, kuriems šio įstatymo nustatyta tvarka leista atvykti į Lietuvos Respubliką, turi teisę nedeklaruodami ir nemokėdami mokesčių įsivežti į Lietuvos Respublikos teritoriją ir išsivežti iš jos savo vartojimo poreikiams reikalingą maisto produktų, kitų atsargų ir prekių kiekį (įskaitant akcizų objektu esančias prekes). Įvežamos ar išvežamos tarnybiniais tikslais ginkluotės, amunicijos ir technikos sąrašas, taip pat maisto produktų, kitų atsargų ir prekių kiekis nurodomas specialios formos pažymoje, o šią pažymą pasirašo kompetentingas siunčiančiosios valstybės ar tarptautinės organizacijos pareigūnas.

6. Kitų valstybių kariniai vienetai, kariai ir karinėms pajėgoms priskirti civiliai tarnautojai bei rangovai, kuriems šio įstatymo nustatyta tvarka leista atvykti į Lietuvos Respubliką, Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojasi savo tarnybinėmis transporto priemonėmis, nemokėdami mokesčių ir rinkliavų už naudojimąsi Lietuvos Respublikos keliais, valstybiniais oro ir jūrų uostais. Vykstantį kitos valstybės karinį vienetą per Lietuvos Respublikos teritoriją prireikus lydi Lietuvos kariuomenės vado paskirta karinė palyda.

Straipsnio pakeitimai: X-182 (2005-05-12)
Straipsnio pakeitimai: XIV-59 (2020-12-10)
Šiame straipsnyje rastos apibrėžtos sąvokos: Tarptautinė operacija, Karinis vienetas.