4 straipsnis. Lietuvos Respublikos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose formos ir sąlygos

1. Lietuvos Respublikos karinių vienetų, skirtų dalyvauti tarptautinėse operacijose, sudarymo, finansavimo ir parengimo tarptautinėms operacijoms tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

2. Šio Įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka priėmus sprendimus dėl Lietuvos Respublikos dalyvavimo tarptautinėse operacijose, Lietuvos Respublikos kariniai vienetai krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto kariuomenės vado įsakymu gali būti perduoti kitų valstybių arba Jungtinių Tautų, NATO ar Europos Sąjungos institucijų operaciniam vadovavimui ir valdymui.

3. Šio Įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka priėmus sprendimus dėl Lietuvos Respublikos dalyvavimo tarptautinėse operacijose, Krašto apsaugos ministerija pagal kompetenciją gali sudaryti susitarimus su kitų valstybių ir tarptautinių organizacijų kompetentingomis institucijomis dėl Lietuvos Respublikos karių, civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų ar karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėje operacijoje sąlygų. Tokie susitarimai sudaromi, jeigu juose nėra teisiškai privalomų įpareigojimų Lietuvos Respublikos Vyriausybei, kitoms ministerijoms ir Vyriausybės įstaigoms, jie neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams, kitiems teisės aktams ir tarptautiniams įsipareigojimams, taip pat jeigu šiems susitarimams vykdyti nereikia papildomų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. Susitarimai pasirašomi krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens. Užsienio reikalų ministerija informuojama apie susitarimo sudarymą.

4. Pagal Lietuvos Respublikos tarptautinę sutartį ar susitarimą gali būti steigiami bendri su NATO, Europos Sąjungos ir Vakarų Europos Sąjungos bei kitomis valstybėmis kariniai vienetai, skirti dalyvauti tarptautinėse operacijose. Bendriems su užsienio valstybėmis kariniams vienetams priskirtų Lietuvos Respublikos karinių vienetų sudarymo, finansavimo ir parengimo tarptautinėms operacijoms tvarką nustato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ar susitarimai dėl šių vienetų steigimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

5. Bendrų su užsienio valstybėmis karinių vienetų panaudojimo sąlygas ir jų operacinio vadovavimo bei valdymo tvarką, taip pat Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų skaičių šiuose vienetuose nustato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ar susitarimai dėl bendrų karinių vienetų steigimo.

6. Atlikti tarnybą tarptautinių operacijų kariniame vienete įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka skiriami profesinės karo tarnybos kariai, kariai savanoriai ir kiti savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariai, taip pat civiliai krašto apsaugos sistemos tarnautojai. Pagrindinį karinį parengtumą įgiję privalomosios karo tarnybos kariai tarptautinių operacijų kariniam vienetui gali būti priskirti jų mokymo ir rengimo tarptautinėms operacijoms tikslais.

7. Civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų tarnybos tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose ir rengimosi šiai tarnybai sąlygas nustato krašto apsaugos ministras. Karių, krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojų, žvalgybos pareigūnų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, dalyvaujančių tarptautinėje operacijoje, besirengiančių tarptautinei operacijai, tarptautinės operacijos vietovėje vykdančių tarnybinę užduotį, tarnybos apmokėjimą nustato Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas.

8. Kolektyvinės gynybos operacijoms vykdyti gali būti panaudojami visi Lietuvos Respublikos kariniai vienetai, netaikant jų sudarymui šio straipsnio 5 dalyje numatytų sąlygų. Kitoms operacijoms vykdyti paprastai naudojami tik tarptautinių operacijų kariniai vienetai.

9. Ypatingais atvejais, kai gali kilti grėsmė Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų ar jų šeimos narių saugumui, siunčiamų atlikti tarnybą tarptautinėje operacijoje Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų asmens tapatybė gali būti užšifruojama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

10. Lietuvos Respublikos karinių vienetų, dalyvaujančių tarptautinėse operacijose užsienyje, užduotims atlikti gali būti pasitelkti kalbos, religijos ar socialinio gyvenimo žinovai. Tokių asmenų paslaugų teikimo, atlyginimo už jas, jų aprūpinimo ir sutarties su jais sąlygas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Vyriausybės nustatyta tvarka tokiems asmenims gali būti taikomos su užduočių padedant Lietuvos Respublikos kariniams vienetams atlikimu susijusios socialinės garantijos, kurios negali būti didesnės negu Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 77² straipsnyje, 67 straipsnio 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13 ir 14 dalyse nustatytos mutatis mutandis taikytinos garantijos.