2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 2 straipsnis
1. Karinė uosto teritorija – uosto žemės sklypas, kuris suteikiamas Lietuvos kariuomenei neterminuotai neatlygintinai naudotis.
2. Karo laivas – valstybės karinėms pajėgoms priklausantis ir tai patvirtinančiais tos valstybės išoriniais ženklais pažymėtas laivas, kuriam vadovauja į šias pareigas tos valstybės vyriausybės paskirtas karininkas ir kuris turi reguliariųjų karinių pajėgų drausmės besilaikančią įgulą. Vyriausybės paskirto karininko asmens duomenys, tai yra vardas ir pavardė, turi būti įrašyti atitinkamame karininkų sąraše arba analogiškame dokumente.
3. Krantinė – statinys, skirtas laivams švartuoti ir kroviniams krauti, keleiviams įlaipinti ar išlaipinti, laivams remontuoti.
4. Laisvasis uostas – uosto teritorijos dalis, kurioje ne Europos Sąjungos prekės importo muitų, mokesčių, ekonominių draudimų ir apribojimų požiūriu laikomos esančiomis ne Europos Sąjungos muitų teritorijoje, išskyrus atvejus, kai šios prekės išleidžiamos į laisvą apyvartą, pateikiamos kitai muitinės procedūrai įforminti arba laikomos ar naudojamos kitomis sąlygomis, negu nustatyta šio įstatymo ir muitų teisės aktų.
5. Laivybos linija – reguliarus linijinių laivų įplaukimas į uostą.
6. Linijinis laivas – laivas, plaukiantis įregistruota laivybos linija.
7. Pirsas – statmenas krantui arba tam tikru kampu į krantą pastatytas uosto akvatorijos statinys, iš kurio abiejų pusių gali būti švartuojami, remontuojami, kraunami laivai, įlaipinami ar išlaipinami keleiviai.
8. Rezervinė uosto teritorija – nustatytų ribų sausumos teritorijos dalis, esanti už uosto teritorijos ir rezervuojama uosto veiklos plėtrai.
9. Uosto akvatorija – nustatytų ribų vandens plotas uosto teritorijoje.
10. Uosto infrastruktūra – transporto infrastruktūros dalis, kurią sudaro molai, bangolaužiai, laivybos kanalas, krantinės, krantosaugos statiniai, navigacijos įrenginiai, keliai ir privažiuojamieji geležinkelio keliai, esantys uosto teritorijoje.
11. Uosto išorinis reidas – nustatytų ribų uosto teritorijos dalis Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje.
12. Uosto įrenginio (terminalo) atitikties aktas – pagal Reglamentą (EB) Nr. 725/2004 išduodama uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) atitikties reikalavimams pažyma.
13. Uosto naudotojas – fizinis asmuo, juridinis asmuo arba kita organizacija, juridinio asmens arba kitos organizacijos padalinys, kurie savo veiklai vykdyti naudojasi uosto infrastruktūra, įrenginiais ar paslaugomis.
14. Uosto suprastruktūra – laivų krovos įrenginių kompleksas ir kiti statiniai bei įrenginiai, esantys uosto teritorijoje, bet nepriskiriami uosto infrastruktūrai.
15. Uosto teritorija – teritorija, apimanti uosto žemę, uosto akvatoriją ir uosto išorinį reidą.
16. Uosto valdytojas – įmonė, kuri valdo Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, jį naudoja ir juo disponuoja patikėjimo teise ir kurios visos akcijos nuosavybės teise priklauso valstybei.
17. Uosto žemė – nustatytų ribų sausumos plotas uosto teritorijoje.
18. Uosto žemės naudotojas – uosto naudotojas, sudaręs sutartį su uosto valdytoju dėl uosto žemės nuomos.
19. Valstybinio statuso laivas – laivas, kuris nuosavybės teise priklauso kuriai nors valstybei arba yra tos valstybės valdomas ir kuris naudojamas tos valstybės vyriausybės tik nekomerciniais tikslais.
20. Viešoji uosto žemės nuomos teisės suteikimo procedūra (toliau – viešoji procedūra) – uosto žemės nuomos teisės suteikimo procedūra, viešai organizuojama užtikrinant nediskriminavimo, proporcingumo, skaidrumo, objektyvumo, aiškumo ir nedviprasmiškumo principų laikymąsi.
21. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos 2017 m. vasario 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2017/352, kuriuo nustatoma uosto paslaugų teikimo sistema ir bendros finansinio uostų skaidrumo taisyklės, su visais pakeitimais, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekse, Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos koncesijų įstatyme, Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme, Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos pavojingųjų krovinių vežimo automobilių, geležinkelių ir vidaus vandenų keliais įstatyme, Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatyme ir Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatyme.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas įgyvendina 1 ES teisės aktą (sąrašas).