2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Garbės šaulys – Lietuvos šaulių sąjungai nusipelnęs asmuo, kuriam šis vardas suteikiamas Lietuvos šaulių sąjungos statuto nustatyta tvarka.

2. Jaunasis šaulys – šaulys nuo 11 iki 18 metų.

3. Komendantiniai Lietuvos šaulių sąjungos ginkluoto pasipriešinimo vienetai – Lietuvos šaulių sąjungos padaliniai, savanoriškumo pagrindu sudaromi iš pilnamečių šaulių, kurie neatlieka tikrosios karo tarnybos, netarnauja Lietuvos šaulių sąjungos specializuotuose vienetuose ir Lietuvos šaulių sąjungos koviniuose būriuose.

4. Lietuvos šaulių sąjunga – valstybės remiama nacionalinį saugumą ir gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimą padedanti užtikrinti savanoriška ir savaveiksmė sukarinta asociacija, veikianti pagal šį įstatymą ir savo statutą.

5. Lietuvos šaulių sąjungos koviniai būriai – šaulių rinktinių padaliniai, savanoriškumo pagrindu sudaromi iš pilnamečių šaulių, kurie neatlieka tikrosios karo tarnybos.

6. Lietuvos šaulių sąjungos rėmėjas – Lietuvos Respublikos pilietis ar Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantis kitos Europos Sąjungos arba Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos valstybės narės pilietis, kuris nėra Lietuvos šaulių sąjungos narys ir tikrosios karo tarnybos karys, bet savo noru šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka aktyviais veiksmais padeda Lietuvos šaulių sąjungai atlikti funkcijas.

7. Lietuvos šaulių sąjungos specializuoti vienetai – Lietuvos šaulių sąjungos padaliniai, sudaromi savanoriškumo pagrindu iš pilnamečių šaulių, kurie neatlieka tikrosios karo tarnybos, netarnauja Lietuvos šaulių sąjungos koviniuose būriuose ir komendantiniuose Lietuvos šaulių sąjungos ginkluoto pasipriešinimo vienetuose, logistikos, kibernetinio saugumo, komunikacijos, medicinos, ryšių organizavimo, žmonių paieškos, gelbėjimo, evakuacijos ir kitoms užduotims, susijusioms su Lietuvos šaulių sąjungai priskirtų funkcijų vykdymu, atlikti.

8. Neginkluoto pasipriešinimo šaulys – pilnametis šaulys, kuris netarnauja Lietuvos šaulių sąjungos koviniuose būriuose, komendantiniuose Lietuvos šaulių sąjungos ginkluoto pasipriešinimo vienetuose, Lietuvos šaulių sąjungos specializuotuose vienetuose ir neatlieka tikrosios karo tarnybos, bet organizuoja ir vykdo neginkluotą pilietinį pasipriešinimą ir teikia neginkluotą pagalbą ginkluotosioms pajėgoms, valstybės ir savivaldybių institucijoms.

9. Šaulio specialioji tarnyba – šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka atliekama šaulio tarnyba, apimanti pagalbos valstybės ir savivaldybių institucijoms teikimą, Lietuvos šaulių sąjungai priklausančių ar jos naudojamų objektų ir teritorijų, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ar sutarčių pagrindu Lietuvos šaulių sąjungai priskirtų saugoti objektų ir teritorijų saugojimą.

10. Šaulio tarnyba – šio įstatymo, Lietuvos šaulių sąjungos statuto ir vidaus teisės aktų nustatytų šaulio teisių ir pareigų, mokymo ir tarnybos užduočių vykdymas įgyvendinant šio įstatymo nustatytus Lietuvos šaulių sąjungos tikslus, uždavinius, funkcijas ir teises.

11. Šaulys – Lietuvos šaulių sąjungos narys.

12. Šaulių rinktinė – Lietuvos šaulių sąjungos padalinys, organizuojantis ir koordinuojantis Lietuvos šaulių sąjungos veiklą aukštesniųjų administracinių vienetų centruose ir (ar) kitose aukštesniųjų administracinių vienetų teritorijose.

13. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Lietuvos Respublikos karo padėties įstatyme, Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos policijos įstatyme, Lietuvos Respublikos strateginių prekių kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatyme ir Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatyme.