30 straipsnis. LŠS vadas
Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo 30 straipsnis
1. LŠS vadas – aukščiausiasis LŠS pareigūnas, vadovaujantis LŠS veiklai ir atstovaujantis LŠS. LŠS vadas užtikrina LŠS tikslų ir uždavinių įgyvendinimą ir funkcijų atlikimą, taip pat LŠS veiklos strategijos ir kitų LŠS suvažiavimo sprendimų vykdymą, LŠS vidaus tvarką, teisėtą ir ekonomišką LŠS turto ir lėšų naudojimą.
2. LŠS vadu gali būti skiriamas aukštąjį išsilavinimą įgijęs ir ne žemesnį kaip pulkininko leitenanto (komandoro) laipsnį turintis profesinės karo tarnybos, savanorišką nenuolatinę karo tarnybą, tarnybą aktyviajame kariuomenės personalo rezerve atliekantis karys, atsargos karys ar ne vyresnis kaip 65 metų dimisijos karys, kuris ne trumpiau kaip 6 mėnesius iki jo kandidatūros teikimo yra LŠS narys.
3. LŠS vadu paskirtas asmuo privalo sustabdyti savo narystę ir veiklą politinėse partijose iki savo kadencijos pabaigos, nutraukti narystę ir veiklą politiniuose komitetuose.
4. LŠS vadas be Vyriausybės leidimo negali dirbti kito mokamo darbo ir eiti kitų pareigų.
5. LŠS vadas skiriamas 4 metams. Tas pats asmuo gali būti skiriamas LŠS vadu ne daugiau kaip 2 kartus iš eilės.
6. LŠS vadą skiria Vyriausybė Ministro Pirmininko teikimu, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui pareiškus nuomonę ir jai pritarus LŠS suvažiavimui. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas nuomonę, o LŠS suvažiavimas pritarimą arba nepritarimą Ministro Pirmininko teikiamai LŠS vado kandidatūrai turi pareikšti per 2 mėnesius nuo Ministro Pirmininko teikimo. LŠS suvažiavimui nepritarus Ministro Pirmininko teikiamai LŠS vado kandidatūrai, Vyriausybė Ministro Pirmininko teikimu paskiria laikinąjį LŠS vadą, buvusio LŠS vado pavaduotoją, iki bus pritarta kitai LŠS vado kandidatūrai. Kita LŠS vado kandidatūra turi būti pateikta ne per ilgesnį kaip 2 mėnesių laikotarpį. Jeigu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas nepareiškia nuomonės, o LŠS suvažiavimas nepareiškia pritarimo arba nepritarimo Ministro Pirmininko teikiamai LŠS vado kandidatūrai per 2 mėnesių laikotarpį nuo Ministro Pirmininko teikimo, laikoma, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas nuomonę pareiškė, o LŠS suvažiavimas – jai pritarė.
7. Jeigu į LŠS vado pareigas skiriamas šaulys yra profesinės karo tarnybos karys, jis perkeliamas į LŠS vado pareigas ir pasibaigus įgaliojimų terminui atleidžiamas iš jų Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu su LŠS vadu, kuris yra profesinės karo tarnybos karys, nesibaigus įgaliojimų terminui, nutraukiama profesinės karo tarnybos sutartis Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme nustatytais pagrindais, Krašto apsaugos ministerija su juo, jo sutikimu, gali sudaryti terminuotą darbo sutartį likusiam jo įgaliojimų terminui. Jeigu terminuota darbo sutartis nesudaroma, LŠS vadas, kuris yra profesinės karo tarnybos karys, atleidžiamas iš LŠS vado pareigų Ministro Pirmininko teikimu, suderintu su krašto apsaugos ministru, Vyriausybės nutarimu. Nesibaigus įgaliojimų terminui, LŠS vadas, kuris yra profesinės karo tarnybos karys, atleidžiamas iš LŠS vado pareigų Ministro Pirmininko teikimu, suderintu su krašto apsaugos ministru, Vyriausybės nutarimu, LŠS vadui išstojus iš LŠS, pašalinus jį iš LŠS ar LŠS suvažiavimui pareiškus nepasitikėjimą LŠS vadu.
8. Jeigu į LŠS vado pareigas skiriamas šaulys yra savanorišką nenuolatinę karo tarnybą, tarnybą aktyviajame kariuomenės personalo rezerve atliekantis karys, atsargos karys ar ne vyresnis kaip 65 metų dimisijos karys, LŠS vado įgaliojimų terminui jis sudaro terminuotą darbo sutartį su Krašto apsaugos ministerija. Pasibaigus įgaliojimų terminui, darbo sutartis su LŠS vadu nutraukiama ir Ministro Pirmininko teikimu Vyriausybės nutarimu jis atleidžiamas iš pareigų. Nepasibaigus įgaliojimų terminui, darbo sutartis su LŠS vadu gali būti nutraukta ir jis atleidžiamas iš pareigų Ministro Pirmininko teikimu Vyriausybės nutarimu Darbo kodekse nustatytais pagrindais, taip pat LŠS vadui išstojus iš LŠS, pašalinus jį iš LŠS ar LŠS suvažiavimui pareiškus nepasitikėjimą LŠS vadu.
9. Jeigu LŠS vadas yra profesinės karo tarnybos karys, jis gali būti nušalintas nuo pareigų Ministro Pirmininko teikimu Vyriausybės nutarimu Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme nustatytais atvejais. Jeigu LŠS vadas yra savanorišką nenuolatinę karo tarnybą, tarnybą aktyviajame kariuomenės personalo rezerve atliekantis karys, atsargos karys ar ne vyresnis kaip 65 metų dimisijos karys, jis Ministro Pirmininko teikimu Vyriausybės nutarimu gali būti nušalintas nuo pareigų Darbo kodekse nustatytais atvejais.
10. LŠS vadui mokamos pareiginės algos dydis yra lygus Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 60 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apskaičiuotam tarnybiniam atlyginimui, pridėjus 0,37 Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatyme nustatyto pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio priedą už atsakomybę per mėnesį. Priedo už atsakomybę dydis perskaičiuojamas taikant Pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatymo nustatyta tvarka nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje sutartą, Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nurodytą asignavimų darbo užmokesčiui indeksavimo dydį.
11. Vyriausybė gali skirti LŠS vadui piniginę premiją už labai gerą tarnybos įvertinimą. LŠS vadui, kuris yra profesinės karo tarnybos karys, piniginė premija gali būti skiriama už labai gerą ir puikų tarnybos įvertinimą. Ši premija gali būti skiriama ne daugiau kaip kartą per metus ir negali viršyti LŠS vadui nustatytos pareiginės algos dydžio. LŠS vado tarnybos vertinimo tvarką nustato Vyriausybė.
12. Kai LŠS vadas nepaskirtas arba jis laikinai negali eiti pareigų, arba yra nušalintas nuo pareigų, LŠS vado pareigas laikinai eina vienas iš jo pavaduotojų. Kai LŠS vadas atleidžiamas ar nušalinamas nuo pareigų, LŠS vado pavaduotojui laikinai eiti LŠS vado pareigas paveda Vyriausybė.
13. LŠS vadas:
1) organizuoja LŠS veiklos strategijos rengimą ir Vyriausybei pritarus teikia ją tvirtinti LŠS suvažiavimui;
2) vadovaudamasis LŠS veiklos strategija, tvirtina metinius LŠS veiklos planus ir organizuoja jų vykdymą, taip pat pritaria rinktinių vadų teikiamiems metiniams rinktinių veiklos planams;
3) tvirtina LŠS vidaus tvarkos, drausmės, struktūros ir veiklos klausimus reglamentuojančius LŠS vidaus teisės aktus;
4) mokymų centro viršininko teikimu, suderinęs su Vyriausybės įgaliotų institucijų paskirtais sąveikos pareigūnais, tvirtina šaulių kompetencijų ir įgūdžių reikalavimus, susijusius su pagalbos teikimu kariuomenei, policijai, Valstybės sienos apsaugos tarnybai, kitiems krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektams ir švietimo įstaigoms šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka, ir kompetencijų ir įgūdžių vertinimo tvarkos aprašą;
5) siūlo LŠS suvažiavimui nustatyti LŠS vado pavaduotojų skaičių;
6) su krašto apsaugos ministru derina rinktinių vadų ir mokymų centro viršininko, kurie yra profesinės karo tarnybos kariai, kandidatūras;
7) LŠS Centro valdybos pritarimu skiria į pareigas, atleidžia iš jų ir nušalina nuo pareigų rinktinių vadus ir mokymų centro viršininką, kurie nėra profesinės karo tarnybos kariai;
8) LŠS Centro valdybos pritarimu tvirtina LŠS vadui tiesiogiai pavaldžių padalinių skaičių ir jų pavadinimus;
9) LŠS Centro valdybos pritarimu steigia mokymų centro padalinius;
10) skiria į pareigas, atleidžia iš jų ir nušalina nuo pareigų rinktinių vadų pavaduotojus, o LŠS statute numatytais atvejais – ir kitus šaulius;
11) LŠS statute nustatytais atvejais ir tvarka skatina šaulius ir skiria jiems drausmines nuobaudas, taip pat šio įstatymo nustatyta tvarka apdovanoja piniginėmis premijomis LŠS vado pavaduotojus, rinktinių vadus, jų pavaduotojus ir mokymų centro viršininką;
12) vadovauja LŠS štabo veiklai, šaukia LŠS Centro valdybos posėdžius ir jiems pirmininkauja;
13) vykdo LŠS Garbės teismo sprendimus;
14) kontroliuoja rinktinių vadų, mokymų centro viršininko ir kitų jam tiesiogiai pavaldžių šaulių veiklą, svarsto rinktinių vadų, mokymų centro viršininko teikiamas veiklos ataskaitas;
15) LŠS Centro valdybos teikimu tvirtina metinį LŠS biudžetą, taip pat teikia LŠS Centro valdybai tvirtinti LŠS metų finansines ataskaitas;
16) teikia krašto apsaugos ministrui siūlymus dėl valstybės biudžeto asignavimų LŠS veiklai finansuoti;
17) įgyvendina LŠS Centro kontrolės komisijos, vidaus ir atestuotų auditorių rekomendacijas;
18) atlieka kitas šiame įstatyme ir LŠS statute nustatytas funkcijas.
14. Vykdydamas savo įgaliojimus, LŠS vadas leidžia įsakymus, kurie privalomi visiems šauliams, ir kontroliuoja, kaip šie įsakymai yra vykdomi.
15. Operatyviam veiklos organizavimui, vykdymui ir kontrolei LŠS vadas sudaro sau pavaldžią administracinę instituciją – LŠS štabą. Prireikus LŠS vadas sudaro kitas patariamąsias institucijas.
16. LŠS vadas yra tiesiogiai pavaldus krašto apsaugos ministrui. Jis taip pat atskaitingas LŠS suvažiavimui ir Vyriausybei. LŠS vadas teikia LŠS veiklos ataskaitas kiekvienam eiliniam LŠS suvažiavimui, taip pat neeiliniam suvažiavimui, jeigu LŠS veiklos ataskaita yra LŠS statuto nustatyta tvarka įtraukta į neeilinio suvažiavimo darbotvarkę. Metinę LŠS veiklos ataskaitą LŠS vadas teikia Vyriausybei ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui. Vyriausybės ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto reikalavimu LŠS vadas teikia informaciją ir atsako į jam pateiktus klausimus.
17. Kai tai būtina LŠS pratyboms, mokymams ar kitiems renginiams organizuoti, jiems vadovauti ar juose dalyvauti, kasdienė LŠS vado darbo laiko trukmė gali viršyti 8 darbo valandas, nepažeidžiant Darbo kodekse nustatytų maksimaliojo darbo laiko reikalavimų.