11 straipsnis. Policijos rėmėjų socialinės garantijos

1. Valstybė išmoka vienkartinę išmoką policijos rėmėjui, kuriam atliekant policijos rėmėjų funkcijas buvo padaryti kūno sužalojimai ir dėl jų nustatytas:

1) sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis, − 60 bazinių socialinių išmokų dydžio;

2) lengvas neįgalumo lygis, − 40 bazinių socialinių išmokų dydžio.

2. Policijos rėmėjo, kuris žuvo atlikdamas policijos rėmėjų funkcijas, šeimos nariams (sutuoktiniui, nepilnamečiams vaikams (įvaikiams), vaikams, gimusiems po žuvusiojo mirties) ir nedarbingiems asmenims, kurie buvo žuvusiojo išlaikomi ar jo žuvimo dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, išmokama lygiomis dalimis 120 bazinių socialinių išmokų dydžio vienkartinė išmoka.

3. Šiame straipsnyje nustatytos išmokos nemokamos, jeigu:

1) policijos rėmėjas žuvo ar susižalojo darydamas tyčinę nusikalstamą veiką;

2) policijos rėmėjo žuvimo ar susižalojimo priežastis buvo apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų;

3) policijos rėmėjas nusižudė, kėsinosi nusižudyti ar tyčia susižalojo;

4) policijos rėmėjo žuvimo ar susižalojimo priežastis buvo transporto priemonės vairavimas neturint teisės ją vairuoti arba perdavimas vairuoti transporto priemonę asmeniui, apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų arba neturinčiam teisės ją vairuoti;

5) policijos rėmėjo sveikata sutriko ar jis mirė dėl ligos ar karo veiksmų ir tai nesusiję su policijos rėmėjų funkcijų atlikimu.

4. Šiame straipsnyje nustatytų išmokų mokėjimo policijos rėmėjams tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

5. Kai dėl pavojingos teisės pažeidėjo veikos policijos rėmėjas suluošinamas ar kitaip sužalojama jo sveikata, įstatymų nustatyta tvarka jam atlyginama turtinė ir neturtinė (moralinė) žala.