43 straipsnis. Valiutos naudojimas apmokant vekselį
Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 43 straipsnis
1. Jeigu vekselis išrašytas valiuta, kuri mokėjimo vietovėje nėra atsiskaitymo priemonė, jo sumą galima sumokėti valstybės, kurioje mokama, valiuta pagal mokėjimo termino dieną esantį kursą. Jei pasibaigus mokėjimo terminui vekselis neapmokėtas, jo turėtojas savo nuožiūra gali reikalauti, kad vekselis būtų apmokėtas tos valstybės valiuta pagal mokėjimo termino dienos arba mokėjimo dienos kursą.
2. Nustatant užsienio valiutos kursą, laikomasi mokėjimo vietos valstybėje nustatyto oficialaus valiutos kurso. Tačiau vekselio davėjas gali nurodyti sąlygą, kad mokėtina vekselio suma būtų apskaičiuota pagal vekselyje nurodytą kursą.
3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos netaikomos, kai vekselio davėjas yra nurodęs sąlygą, kad turi būti sumokėta vekselyje nurodyta valiuta.
4. Jeigu vekselio suma nurodyta valiuta, kurios vieneto pavadinimas davėjo ir mokėtojo valstybėje yra vienodas, tačiau skiriasi jų vertė, laikoma, kad nurodyta mokėjimo vietos valstybės valiuta.