8 straipsnis. Laukinių augalų ir grybų gausos reguliavimas

1. Atskirų rūšių laukinių augalų ir grybų gausa gali būti reguliuojama siekiant apsaugoti laukinius augalus, grybus, gyvūnus ir natūralias jų buveines, siekiant išvengti kai kurių laukinių augalų ir grybų daromos žalos žemės ūkiui, miškų ūkiui, vandens telkiniams, akvakultūrai ir kitoms nuosavybės rūšims, taip pat siekiant užtikrinti žmonių sveikatos apsaugą ir saugumą, apsaugoti nuo ligų domestikuotus gyvūnus, atsižvelgiant į kitas įpareigojančias svarbesnio visuomenės intereso priežastis, tarp jų ir socialinio ar ekonominio pobūdžio, į pirminės svarbos gamtinei aplinkai naudingas pasekmes, svarbias ir palankias pasekmes aplinkai. Laikoma, kad įpareigojančių svarbesnio visuomenės intereso priežasčių, tarp jų ir socialinio ar ekonominio pobūdžio, esama, kai įrodyta, kad planuojama ūkinė veikla būtina dėl veiksmų ar planų, kurių tikslas yra apginti pamatines žmonių gyvenimo vertybes (sveikatą, saugumą, aplinką), arba dėl pagrindinių valstybės ir visuomenės politikos programų, arba dėl ekonominės ar socialinės veiklos ir viešųjų paslaugų vykdymo.

2. Atskirų rūšių laukinių augalų ir grybų gausa reguliuojama taip, kad tai nedarytų žalos aplinkai ir kitų rūšių laukinių augalų, grybų ir gyvūnų populiacijoms ir jų buveinėms.

3. Saugomų rūšių laukinių augalų ir grybų gausos reguliavimo sąlygas ir būdus nustato Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymas.

4. Reguliuojant laukinių augalų ir grybų gausą, privaloma laikytis reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos augalų apsaugos įstatyme, Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatyme, Saugomų teritorijų įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose laukinių augalų ir grybų gausos reguliavimo priemonių ir būdų naudojimą.