2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
Fitosanitarijos įstatymo 2 straipsnis
1. Augalų, augalinių produktų ir kitų objektų siunta (toliau – siunta) – tos pačios teritorijos kilmės augalų, augalinių produktų ir kitų objektų kiekis, kuris vežamas iš vienos valstybės į kitą viena transporto priemone ir turi vieną galiojantį fitosanitarinį sertifikatą, kitą oficialaus patvirtinimo ar kitos rūšies dokumentą visam vežamam kiekiui.
2. Augalų, augalinių produktų ir kitų objektų sunaikinimas – fitosanitarijos priemonių taikymas, siekiant sunaikinti kenkėjais užkrėstus ir (arba) augalų sveikatos reikalavimų neatitinkančius augalus, augalinius produktus ir kitus objektus.
3. Fitosanitarinė rizika – kenkėjų patekimo į aplinką, įsitvirtinimo ir išplitimo joje, jų poveikio augalų sveikatai ir aplinkai tikimybė bei su tuo susiję galimi ekonominiai, socialiniai padariniai bei poveikis aplinkai.
4. Fitosanitarinė stebėsena – oficiali procedūra, atliekama tada, kai yra palankiausia aptikti tam tikrą kenkėją, siekiant nustatyti kenkėjų populiaciją ir jos savybes arba įvertinti, kurios kenkėjų rūšys aptinkamos Lietuvos Respublikos teritorijoje, medinės pakavimo medžiagos ir (arba) jai gaminti skirtos medienos gamybos vietoje ar gamybos vietos dalyje.
5. Fitosanitarinis patikrinimas – nacionalinės augalų apsaugos organizacijos vykdomi veiksmai, kuriais tikrinami sodinamų, sėjamų, selekcionuojamų, gaminamų (įskaitant auginimą, dauginimą ir priežiūrą), įvežamų į Europos Sąjungą, vežamų Europos Sąjungos teritorijoje bei išvežamų iš jos, renkamų (superkamų), sandėliuojamų, pakuojamų, išsiunčiamų, tiekiamų rinkai (įskaitant tiekimą rinkai pagal nuotolinės prekybos sutartis) ir perdirbamų augalų, augalinių produktų ir kitų objektų dokumentai, atliekami tapatumo ir fiziniai patikrinimai, taip pat paimtų mėginių laboratoriniai tyrimai, siekiant nustatyti atitiktį šio įstatymo bei kitų augalų sveikatą reglamentuojančių teisės aktų nustatytiems reikalavimams.
6. Fitosanitarinis sertifikatas – nacionalinės augalų apsaugos organizacijos išduodamas oficialus dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad fitosanitarinė augalų, augalinių produktų ir kitų objektų būklė atitinka juos įvežančios valstybės nustatytus fitosanitarinius reikalavimus, ir kuris atitinka Tarptautinio fitosanitarinių priemonių standarto (ISPM) Nr. 12, patvirtinto Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos Tarptautinės augalų apsaugos konvencijos sekretoriato, ir (arba) Europos Sąjungos nustatytą sertifikato modelį.
7. Kenkėjai – kaip apibrėžiama Reglamento (ES) 2016/2031 3, 4, 6, 29 ir 36 straipsniuose.
8. Kita oficiali veikla – nacionalinės augalų apsaugos organizacijos arba jos įgaliotųjų įstaigų ar fizinių asmenų vykdoma veikla (išskyrus oficialią fitosanitarinę priežiūrą), siekiant užtikrinti, kad nekyla grėsmė atsirasti augalų kenkėjams, užkirsti kelią jų plitimui ar sustabdyti jų plitimą ir juos sunaikinti, išduoti leidimus arba kitus oficialius patvirtinimus ir vykdant kitas funkcijas, nurodytas Reglamento (ES) 2017/625 2 straipsnyje.
9. Kiti asmenys – fiziniai arba juridiniai asmenys, kuriems šiame įstatyme nustatyta viena ar daugiau pareigų ir kurie nėra profesionalūs veiklos vykdytojai.
10. Medinė pakavimo medžiaga – mediena ar jos gaminiai, išskyrus popierinius, naudojami kroviniui saugoti, remti ar gabenti, įskaitant pagalbinę medieną, kuri naudojama prekėms apsaugoti arba kaip atrama transportuojant krovinį.
11. Oficiali fitosanitarinė priežiūra (toliau – fitosanitarinė priežiūra) – pagal šį įstatymą ir pagal Reglamentą (ES) 2017/625 nacionalinės augalų apsaugos organizacijos vykdoma veikla, siekiant užtikrinti, kad profesionalūs veiklos vykdytojai ir kiti asmenys laikytųsi šio įstatymo ir kitų augalų sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir kad tuos reikalavimus atitiktų augalai, augaliniai produktai ir kiti objektai.
12. Oficialioji laboratorija – žemės ūkio ministro paskirta laboratorija, atliekanti augalų, augalinių produktų ar kitų objektų ir (arba) kenkėjų arba mėginių, imamų vykdant oficialią fitosanitarinę priežiūrą ir kitą oficialią veiklą, laboratorinius tyrimus.
13. Oficialios fitosanitarinės kontrolės punktas (toliau – kontrolės punktas) – ne pasienio kontrolės punkte esanti vieta su jai priklausančiais infrastruktūros objektais, paskirta įvežamų į Europos Sąjungą augalų, augalinių produktų ir kitų objektų siuntų fitosanitariniam patikrinimui atlikti.
14. Oficialus laboratorinis tyrimas (toliau – laboratorinis tyrimas) – vykdant oficialią fitosanitarinę priežiūrą ir kitą oficialią veiklą paimtų augalų, augalinių produktų, kitų objektų ir kenkėjų mėginių tyrimas atliekant oficialiosios laboratorijos, nacionalinės etaloninės laboratorijos funkcijas.
15. Pasienio kontrolės punkto fitosanitarijos postas (toliau – fitosanitarijos postas) – pasienio kontrolės punkte ar tam tikru atstumu nuo jo esanti pasienio kontrolės punktui priskiriama vieta su jai priklausančiais infrastruktūros objektais, paskirta įvežamų į Europos Sąjungą augalų, augalinių produktų ir kitų objektų siuntų oficialiai fitosanitarinei kontrolei vykdyti.
16. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Reglamente (ES) 2016/2031, Reglamente (ES) 2017/625, 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės, su visais pakeitimais, tarptautiniuose fitosanitarijos priemonių standartuose ir Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme.
Fitosanitarijos įstatymas įgyvendina 7 ES teisės aktus (sąrašas).