5 punktas

5. Pagrindinės šiose taisyklėse vartojamos sąvokos:

5.1. biologinės atliekos – biologiškai skaidžios sodų ir parkų atliekos (šakos, lapai, žolė), namų ūkių, restoranų, viešojo maitinimo, mažmeninės prekybos įstaigų maisto ir virtuvės atliekos ir panašios atliekos iš maisto perdirbimo įmonių. Joms nepriskiriamos miškų ar žemės ūkio atliekos, nuotekų dumblas, natūralių audinių, popieriaus ir kartono, medienos atliekos;

5.2. biologiškai skaidžios atliekos – bet kokios atliekos, kurios gali skaidytis ar būti suskaidytos aerobiniu ar anaerobiniu būdu, pavyzdžiui, maisto ir virtuvės atliekos, žaliosios atliekos, popieriaus ir kartono, medienos, natūralių audinių atliekos, taip pat nuotekų dumblas, biologiškai skaidžios gamybos atliekos;

5.3. gamybos ir kitos ūkinės veiklos atliekos – įmonių veiklos metu susidarančios atliekos, kurios nėra komunalinės atliekos, todėl nebūtinai gali būti tvarkomos savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose;

5.4. iš dalies stabilizuotos atliekos – atliekos, kurių pavojingosios sudedamosios dalys po stabilizavimo išlieka pavojingos ir trumpuoju, vidutinės trukmės ar ilguoju laikotarpiu gali patekti į aplinką;

5.5. įmonė – Taisyklėse apibrėžiama kaip fizinis asmuo, vykdantis individualią veiklą, juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padaliniai;

5.6. kietinimas – fizinio atliekų būvio keitimas naudojant priedus, bet nepakeičiant tų atliekų cheminių savybių;

5.7. pavojingoji medžiaga – medžiaga, atitinkanti 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiančio ir panaikinančio direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (OL 2008 L 353, p. 1) (toliau – Reglamentas Nr. 1272/2008), I priedo 2–5 dalyse nustatytus priskyrimo pavojingosioms medžiagoms kriterijus;

5.8. pereinamieji metalai – kaip pavojingosios medžiagos klasifikuojami skandis, vanadis, manganas, kobaltas, varis, itris, niobis, hafnis, volframas, titanas, chromas, geležis, nikelis, cinkas, cirkonis, molibdenas ir tantalas taip pat šių metalų junginiai;

5.9. polichlorintieji bifenilai ir polichlorintieji terfenilai (PCB) – Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakyme Nr. 473 „Dėl polichlorintų bifenilų ir polichlorintų terfenilų (PCB/PCT) tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ apibrėžti PCB;

5.10. produktų platintojas – įmonė, kuri Lietuvos rinkai tiekia produktus ir teisės aktais yra įpareigota priimti vartotojų atiduodamas produktų (pavyzdžiui, vaistinių preparatų, veterinarinių vaistų, padangų, elektros ir elektroninės įrangos, baterijų ar akumuliatorių), pakuočių atliekas ir (arba) Lietuvos rinkai tiekia tekstilę ir tekstilės prekybos vietose priima vartotojų atiduodamas tekstilės atliekas;

5.11. stabilizavimas – atliekų sudedamųjų dalių pavojingumo mažinimas, kol pavojingosios atliekos tampa nepavojingosiomis;

5.12. sunkieji metalai – kaip pavojingosios medžiagos klasifikuojami stibis, arsenas, kadmis, chromas (VI), varis, švinas, gyvsidabris, nikelis, selenas, telūras, talis ir alavas, taip pat šių metalų junginiai;

5.13. žaliosios atliekos – sodų, parkų ir želdynų tvarkymo biologiškai skaidžios atliekos (šakos, lapai, žolė, daržo atliekos), miškininkystės atliekos;

5.14. Kitos Taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka Atliekų tvarkymo įstatyme, Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme, 2023 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2023/1542 dėl baterijų ir baterijų atliekų, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2008/98/EB bei Reglamentas (ES) 2019/1020 ir panaikinama Direktyva 2006/66/EB, vartojamas sąvokas.