Atviri teisės aktai · neoficialus tekstas straipsniais

12 straipsnis. Pašarų ūkio subjektų pareigos ir atsakomybė

Pašarų įstatymo 12 straipsnis

Galioja šiandien Šaltinis: Seimo kanceliarijos suvestinė redakcija nuo 2027-01-01 (būsima redakcija; šio straipsnio tekstas joje toks pat kaip šiandien; šio straipsnio pakeitimų, įsigaliojančių vėliau, šioje redakcijoje nėra) · oficialus tekstas e-tar.lt ↗ · ankstesnės redakcijos

1. Pašarų ūkio subjektai visais pašarų tvarkymo etapais turi:

1) užtikrinti, kad pašarai atitiktų su jų veikla susijusius pašarus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, ir tikrinti, kad šių reikalavimų būtų laikomasi;

2) užtikrinti pašarų atsekamumą;

3) turėti sistemas ir taikyti procedūras, suteikiančias galimybę nustatyti pašarų bei kitų medžiagų, skirtų arba reikalaujamų dėti į pašarą, tiekėjus ir gavėjus;

4) bendradarbiauti su Tarnyba atliekant veiksmus, leidžiančius išvengti arba sumažinti pavojų, kurį kelia jų tiekiamas arba jau patiektas rinkai ar naudojamas pašaras;

5) teikti Tarnybai valstybinei pašarų priežiūrai reikalingus duomenis, įsileisti Tarnybos pareigūnus į patalpas ar teritoriją, kurioje vykdoma pašarų tvarkymo veikla;

6) informuoti Tarnybą apie nesaugų pašarą.

2. Rinkai patiekti arba tiektini pašarai turi būti ženklinami taip, kad juos būtų lengva atsekti.

3. Jeigu pašarų ūkio subjektas mano arba turi pagrindo manyti, kad į Lietuvos Respubliką jo įvežtas, išaugintas, pagamintas ir (ar) rinkai patiektas pašaras neatitinka pašarų saugos reikalavimų, jis tuoj pat pradeda šio pašaro pašalinimo iš rinkos procedūras ir apie tai skubiai praneša Tarnybai. Šioje dalyje ar šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju, jeigu pašarų partija, siunta ar krovinys neatitinka pašarų saugos reikalavimų, pašarai turi būti sunaikinami, nebent Tarnyba leistų pašalinti tokių pašarų kenksmingumą, grąžinti juos į trečiąją šalį ar panaudoti ne pagal pirminę paskirtį. Pašarų ūkio subjektas veiksmingai ir tiksliai informuoja pašarų pirkėjus ar jų naudotojus apie pašarų pašalinimo priežastį, o prireikus atsiima iš pašarų ūkio subjektų, įskaitant naudotojus, jiems jau patiektus pašarus, jeigu kitų priemonių nepakanka aukštam sveikatos apsaugos lygiui užtikrinti.

4. Pašarų ūkio subjektas, atsakingas už pašarų mažmeninę prekybą arba pašarų paskirstymą, nesusijusį su pakavimu, ženklinimu etiketėmis, pašarų sauga arba tapatumu, savo veiklą pradeda pašarų saugos reikalavimų neatitinkančių produktų pašalinimo iš rinkos procedūromis ir kartu su kitais prisideda prie pašarų saugos – perduoda atitinkamą informaciją, būtiną norint atsekti pašarą, padeda augintojams, perdirbėjams, gamintojams ir (arba) Tarnybai.

5. Ūkio subjektai, pažeidę šio įstatymo reikalavimus ir padarę žalos kitam ūkio subjektui ar valstybei, atsako ir žalą atlygina įstatymų nustatyta tvarka.

Pašarų įstatymas įgyvendina 6 ES teisės aktus (sąrašas).