13 straipsnis. Karinės jėgos naudojimas teikiant pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms

1. Teikiant pagalbą ekstremaliųjų situacijų atvejais, kai tai yra būtina gelbėjimo ir kitų neatidėliotinų darbų užduotims atlikti, kariai, nesukeldami grėsmės žmogaus gyvybei, gali naudoti sprogmenis.

1¹. Ekstremaliųjų situacijų atvejais, kai ekstremaliojo įvykio mastas sparčiai didėja ir kai siekiant išvengti grėsmės visuomenės rimčiai yra būtina padėti policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pajėgoms vykdyti jų funkcijas ir šiuo tikslu pasitelkiami kariniai vienetai, teikiantys pagalbą šioms valstybės institucijoms, Vyriausybei gavus Nacionalinio saugumo komisijos motyvuotą rašytinį prašymą ir pateikus siūlymą Seimui, Seimo sprendimu kariams gali būti suteikiamos šio straipsnio 12 dalyje nurodytos teisės. Tarp Seimo sesijų neatidėliotinais atvejais tokį sprendimą, Vyriausybei gavus Nacionalinio saugumo komisijos motyvuotą rašytinį prašymą ir pateikus siūlymą Respublikos Prezidentui, turi teisę priimti Respublikos Prezidentas. Šis Respublikos Prezidento sprendimas įsigalioja nuo priėmimo ir turi būti nedelsiant vykdomas. Respublikos Prezidentas teikia šį sprendimą tvirtinti artimiausiame Seimo posėdyje. Seimas gali patvirtinti arba pakeisti Respublikos Prezidento sprendimą.

1². Šio straipsnio 11 dalyje nustatytais atvejais ir tvarka kariams gali būti suteikiamos šios teisės:

1) duoti privalomus nurodymus fiziniams ir juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms ir jų padaliniams;

2) persekioti ir sulaikyti asmenis, nevykdančius karių privalomų nurodymų arba įtariamus padarius ar darančius nusikalstamą veiką ar kitą teisės pažeidimą;

3) laikinai apriboti galimybę patekti į tam tikrą teritoriją ar patalpą, sustabdyti joje vykdomus darbus, tam tikroje teritorijoje apriboti ar uždrausti transporto priemonių eismą;

4) tikrinti asmenų, transporto priemonių, ginklų ir kitų daiktų dokumentus;

5) atlikti asmens apžiūrą ir jo turimų daiktų patikrinimą;

6) sustabdyti, tikrinti ir apžiūrėti transporto priemones, jose esančius krovinius ir daiktus, taip pat asmenis ir jų bagažą;

7) panaudoti specialiąsias priemones.

1³. Šio straipsnio 12 dalyje nurodytos teisės kariams gali būti suteikiamos ne ilgiau kaip 3 mėnesiams. Prireikus teisių suteikimo trukmė, laikantis tokios pačios tvarkos, kaip nurodyta šio straipsnio 11 dalyje, gali būti pratęsiama ne ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui. Pratęsimų skaičius neribojamas, tačiau bendra teisių suteikimo trukmė negali būti ilgesnė negu būtina siekiant šio straipsnio 11 dalyje nurodyto tikslo.

2. Teikdami pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms nepaprastosios padėties atveju ar vykdant teroro išpuolio likvidavimo operaciją, kariai turi šias teises:

1) duoti privalomus nurodymus fiziniams ir juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms ir jų padaliniams;

2) persekioti ir sulaikyti asmenis, nevykdančius karių privalomų nurodymų arba įtariamus padarius ar darančius nusikalstamą veiką ar kitą teisės pažeidimą;

3) patekti į fiziniams ir juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms ir jų padaliniams priklausančias gyvenamąsias ar negyvenamąsias patalpas, teritorijas ir jas apžiūrėti;

4) patekti į fiziniams ir juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms ir jų padaliniams priklausančius objektus ir juos apžiūrėti;

5) laikinai apriboti galimybę patekti į tam tikrą teritoriją ar patalpą, sustabdyti joje vykdomus darbus, tam tikroje teritorijoje apriboti ar uždrausti transporto priemonių eismą;

6) tikrinti asmenų, transporto priemonių, ginklų ir kitų daiktų dokumentus;

7) atlikti asmens apžiūrą ir jo turimų daiktų patikrinimą;

8) sustabdyti, tikrinti ir apžiūrėti transporto priemones, jose esančius krovinius ir daiktus, taip pat asmenis ir jų bagažą;

9) panaudoti karinę jėgą.

3. Karių sulaikyti asmenys nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 24 valandas, perduodami kompetentingoms institucijoms, atsakingoms už sulaikytų asmenų veiklos teisėtumo tyrimą.

4. Teikiant pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms, kad būtų įgyvendinti jų įgaliojimai Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe, karo laivo vadas turi teisę:

1) organizuoti komerciniais tikslais naudojamų laivų sustabdymą Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir kartu su valstybės ir savivaldybių institucijų, kurioms teikiama pagalba, pareigūnais apžiūrėti ir (ar) sulaikyti sustabdytus laivus, jeigu turi pagrindą manyti, kad laivas pažeidžia taikaus plaukimo Lietuvos Respublikos teritorine jūra tvarką, nustatytą Lietuvos Respublikos teisės aktuose ir tarptautinėse sutartyse;

2) nurodyti užsienio valstybės karo laivui išplaukti iš Lietuvos Respublikos teritorinės jūros, jeigu jis pažeidė taikaus plaukimo Lietuvos Respublikos teritorine jūra tvarką, nustatytą Lietuvos Respublikos teisės aktuose ir tarptautinėse sutartyse;

3) persekioti ir sulaikyti laivą, išskyrus užsienio karo ir nekomerciniais tikslais naudojamus laivus, už Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ribų tol, kol jis įplauks į savo valstybės arba trečiosios valstybės teritorinę jūrą, jeigu bandymas sustabdyti laivą prasidėjo Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir laivas buvo nenutrūkstamai persekiojamas. Sulaikytas laivas per 24 valandas perduodamas Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba);

4) organizuoti komerciniais tikslais naudojamų laivų sustabdymą išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kartu su valstybės ir savivaldybių institucijų, kurioms teikiama pagalba, pareigūnais apžiūrėti ir (ar) sulaikyti sustabdytus laivus, jeigu turi pagrindą manyti, kad laivas pažeidžia Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos režimą;

5) pagal sustabdyto komerciniais tikslais naudojamo laivo apžiūros rezultatus nurodyti laivui išplaukti iš Lietuvos Respublikos teritorinės jūros arba laivą sulaikyti. Sulaikytas laivas perduodamas Valstybės sienos apsaugos tarnybai;

6) panaudoti specialiąsias priemones.

5. Teikiant pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms, kad būtų įgyvendinti jų įgaliojimai Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe, Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų karinio orlaivio vadas turi teisę persekioti ir sulaikyti laivą, išskyrus užsienio karo ir nekomerciniais tikslais naudojamus laivus, už Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ribų tol, kol jis įplauks į savo valstybės arba trečiosios valstybės teritorinę jūrą, jeigu bandymas sustabdyti laivą prasidėjo Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir laivas buvo nenutrūkstamai persekiojamas.