2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
Valstybės rezervo įstatymo 2 straipsnis
1. Valstybės rezervas – mobilizaciniams, ūkio, sveikatos, krizės valdymo, susisiekimo ir krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos funkcionavimo ir nukentėjusių gyventojų poreikiams tenkinti ekstremaliųjų situacijų ar krizės metu ir jų padariniams likviduoti, paskelbus mobilizaciją, įvedus nepaprastąją ar karo padėtį ar kitais šio įstatymo nustatytais atvejais, skirtos:
1) lėšos;
2) valstybės lėšomis įsigytos materialinių išteklių atsargos;
3) materialinių išteklių atsargos, kurių pirkimas valstybės lėšomis nustatytas pagal preliminariąsias viešojo pirkimo–pardavimo sutartis ir (arba) rezervavimo sutartis;
4) paslaugos, kurių pirkimas valstybės lėšomis nustatytas pagal preliminariąsias viešojo pirkimo–pardavimo sutartis.
2. Valstybės rezervo administravimas – valstybės rezervo koordinatoriaus, valstybės rezervo tvarkytojų ir valstybės rezervo atsakingųjų saugotojų funkcijų įgyvendinimas sudarant, kaupiant ir tvarkant valstybės rezervą.
3. Valstybės rezervo atsakingasis saugotojas – valstybės rezervo materialinių išteklių atsargas teisės aktų nustatyta tvarka sauganti ir įtraukianti į apskaitą biudžetinė įstaiga, valstybės įmonė, savivaldybės įmonė, taip pat akcinė bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė, kuriose valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklauso akcijų, suteikiančių daugiau kaip 1/2 visų balsų šių bendrovių visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešoji įstaiga, dalyvaujanti vykdant civilinės saugos užduotis ir užtikrinanti skubiosios medicinos pagalbos teikimą.
4. Valstybės rezervo kaupimas – valstybės rezervo lėšų pervedimas į atskirą valstybės iždo sąskaitą Lietuvos banke, valstybės rezervo materialinių išteklių ir (arba) valstybės rezervo paslaugų preliminariųjų viešojo pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymas, materialinių išteklių įsigijimas ir perdavimas valstybės rezervo atsakingajam saugotojui, taip pat materialinių išteklių atsargų rezervavimas, prireikus perdavimas valstybės rezervo tvarkytojui.
5. Valstybės rezervo koordinatorius – Nacionalinis krizių valdymo centras, koordinuojantis valstybės rezervo tvarkytojų veiklą.
6. Valstybės rezervo materialinių išteklių atsargos – būtiniausios žemės ūkio ir maisto produktų, civilinės saugos priemonių, medicinos, susisiekimo ir kitos atsargos.
7. Valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų rezervavimo sutartis – Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nustatyta tvarka sudaroma pirkimo sutartis, pagal kurią tiekėjas už sutartyje nustatytą atlyginimą rezervuoja valstybės rezervo tvarkytojui materialinių išteklių atsargas ir prireikus jas perduoda nuosavybės teise už sutartyje nustatytą kainą.
8. Valstybės rezervo naudojimas – valstybės rezervo lėšų ir valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų panaudojimas arba valstybės rezervo paslaugų gavimas šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka.
9. Valstybės rezervo paslaugos – paslaugos, gaunamos pagal preliminariųjų viešojo pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu sudarytas paslaugų pirkimo–pardavimo sutartis ir naudojamos pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytą paskirtį.
10. Valstybės rezervo sudarymas – valstybės rezervo lėšų dydžio, valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų nomenklatūros ir kiekio bei sukaupimo terminų ir saugojimo sąlygų, taip pat valstybės rezervo paslaugų nomenklatūros, rūšių, kiekio ir preliminariųjų viešojo pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo terminų nustatymas.
11. Valstybės rezervo tvarkymas – valstybės rezervo lėšų naudojimas, valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų įsigijimas, apskaita, laikymas saugojimo vietose, jų keitimas, atnaujinimas, nurašymas, naudojimas, atkūrimas, preliminariųjų viešojo pirkimo–pardavimo sutarčių ir (arba) rezervavimo sutarčių sudarymas ir vykdymo priežiūra.
12. Valstybės rezervo tvarkytojas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota valstybės institucija, organizuojanti valstybės rezervo sudarymą, kaupimą ir tvarkymą.
13. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos karo padėties įstatyme, Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatyme, Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatyme, Viešųjų pirkimų įstatyme, Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatyme.