2 punktas

2. Medžioklės taisyklėse vartojamos sąvokos:

2.1. akivaizdžiai sergantis gyvūnas – gyvūnas, kurio ligos požymiai matomi jo kūno išorėje;

2.2. gyvagaudžiai spąstai (gaudyklė) – medžioklės įrankis, kuriuo medžiojamasis gyvūnas pagaunamas gyvas ir nesužeistas;

2.3. gyvūnų šėryklos − stacionarūs medžioklės įrenginiai (ėdžios, pašiūrės su stogais, loviai, automatiniai ir kiti šėrimo įrenginiai, kuriuose yra daugiau kaip 100 kilogramų arba daugiau kaip 125 litrai pašarų), šėrimo aikštelės ar šėrimo vietos, kuriose išpilta daugiau kaip 100 kilogramų arba daugiau kaip 125 litrai pašarų, kai medžiojamieji gyvūnai šeriami siekiant padėti jiems išgyventi jų natūraliai mitybai nepalankiu laikotarpiu ar atitraukti juos nuo žemės ūkio pasėlių ir taip sumažinti daromą žalą;

2.4. medžiojamųjų gyvūnų jaunikliai – medžioklės sezono metu gimę (atvesti, išsiritę) medžiojamieji gyvūnai iki kito medžioklės sezono pradžios. Vėliau jie laikomi suaugusiais ir antrąjį medžioklės sezoną vadinami antramečiais, sulaukę trečiojo medžioklės sezono – trečiamečiais ir t.t.;

2.5. medžioklės lapas – popierinis arba elektroninis dokumentas, kuriuo leidžiama jame nurodytam medžiotojui medžioti arba medžioklės vadovui organizuoti medžioklę nurodytuose medžioklės plotuose nurodytu laikotarpiu arba vykdyti medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimą teritorijose, kuriose medžioti draudžiama;

2.6. medžioklės produkcija – sumedžioti (nušauti, sugauti gyvi ar negyvi) medžiojamieji gyvūnai, kuriems yra nustatytas leistinas jų medžioklės terminas, ar šių gyvūnų dalys;

2.7. medžioklės sezonas – laikotarpis nuo vienų metų balandžio 1 d. iki kitų metų kovo 31 d. (įskaitytinai);

2.8. neatrankinis medžioklės būdas – medžioklės būdas, kuriuo medžiojant gali būti daromas neigiamas poveikis rūšiai (arba giminingų rūšių grupei) arba rūšies vienos lyties ar amžiaus grupės individams;

2.9. neperspektyvi bebravietė – vieta, kurioje dėl bebrų veiklos konkrečioje vietoje kyla grėsmė atsirasti didelei žalai statiniams, žemės ūkio ar kitoms naudmenoms, miškui, valstybės sienos linijos padėties pakitimui ar valstybės sienos apsaugos objektams ir įrenginiams, arba užtvanka yra upėse, kurių vandenimis arba krantais eina valstybės siena, ar upių, priskiriamų lašišiniams vandens telkiniams ir potencialiai galimų priskirti lašišiniams vandens telkiniams, sąrašuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 362 „Dėl vandens telkinių suskirstymo“;

2.10. teisė medžioti – asmens įgyta teisė, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius Medžioklės egzaminą ir gavus Lietuvos Respublikos medžiotojo bilietą. Šios teisės turėjimas nesiejamas su prievole nustatyta tvarka atlikti saugaus elgesio medžioklėje žinių ir praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimą;

2.11. Neteko galios nuo 2020-10-15

2.12. viliojimo vieta – medžioti tykojant ar sėlinant skirta vieta, kurioje specialioje talpoje yra ne daugiau kaip 100 kilogramų natūralios kilmės masalo (išskyrus šieną, šienainį ir laižomąją druską), kurioje medžiojamieji gyvūnai viliojami iškamšomis, muliažais, profiliais, viliokliais ir vilbynėmis, feromoniniais jaukais ar krykštėmis. Jei vienoje vietoje arba mažesniu nei 100 metrų atstumu keliose vietose medžiojamųjų gyvūnų viliojimui naudojama daugiau kaip 100 kilogramų masalo, tokia vieta (vietos) laikoma gyvūnų šėrykla. Kiekviename medžioklės plotų vienete (10 km2 (1000 ha) plote) gali būti įrengta ne daugiau kaip 10 šernų viliojimo vietų;“;

2.13. kitos Medžioklės taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jas apibrėžia Medžioklės įstatymas, Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas.