4 straipsnis. Valstybinis augalų nacionalinių genetinių išteklių naudojimo ir apsaugos reguliavimas

1. Vyriausybės įgaliotos institucijos pagal joms priskirtas veiklos sritis vykdo valstybinį augalų nacionalinių genetinių išteklių naudojimo ir saugojimo reguliavimą ir pagal savo kompetenciją atlieka šias pagrindines funkcijas:

1) organizuoja augalų nacionalinių genetinių išteklių kaupimą ir saugojimą;

2) nustato augalų nacionalinių genetinių išteklių kaupimo, saugojimo, naudojimo ir atkūrimo tvarką;

3) koordinuoja augalų nacionalinių genetinių išteklių informacinės sistemos tvarkymą;

4) organizuoja augalų nacionalinių genetinių išteklių naudojimo ir apsaugos kontrolę;

5) nustato augalų nacionalinių genetinių išteklių mainų, įvežimo bei išvežimo už šalies ribų tvarką;

6) rengia augalų nacionalinių genetinių išteklių saugojimo ir naudojimo darbų programas;

7) bendradarbiauja su užsienio institucijomis;

8) tvirtina augalų nacionalinių genetinių išteklių sąrašus;

9) atlieka kitas teisės aktų joms priskirtas funkcijas.

2. Pasiūlymams dėl augalų nacionalinių genetinių išteklių atrinkimo, saugojimo, naudojimo ir atkūrimo iš valstybės institucijų, mokslo ir studijų institucijų bei nevyriausybinių organizacijų atstovų nagrinėti sudaroma nuolatinė augalų nacionalinių genetinių išteklių komisija (toliau – Komisija). Gavusi augalų nacionalinių genetinių išteklių koordinacinių centrų siūlymus, Komisija atrenka augalų genetinius išteklius ir teikia juos Vyriausybės įgaliotoms institucijoms, kad šios suteiktų jiems nacionalinių genetinių išteklių statusą. Komisija veikia visuomeniniais pagrindais. Komisijos sudėtį ir nuostatus tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija.