8 straipsnis. Augalų nacionalinių genetinių išteklių saugojimas

1. Atrinkti augalų nacionaliniai genetiniai ištekliai saugomi:

1) laikant juos natūralios kilmės ar sukūrimo vietose (in situ);

2) už gamtinės buveinės ar jų sukūrimo aplinkos ribų (ex situ): lauko kolekcijose, miško medžių lauko kolekcijose ir augalų genetinės medžiagos saugyklose;

3) vietose, kur yra atsiradusios jų naujos savybės (inter situ).

2. Augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams saugoti in situ steigiami genetiniai draustiniai ir genetiniai sklypai, išskiriami genetiniai medynai, atrenkamos populiacijos, pavieniai medžiai ar jų grupės, sėkliniai medynai, rinktiniai ir elitiniai medžiai, medžių grupės. Augalų nacionalinių genetinių išteklių saugojimas in situ neatsiejamas nuo jų natūralių buveinių saugojimo, gyvybingų populiacijų palaikymo ir atkūrimo sudarant palankias jų vystymosi sąlygas.

3. Augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams saugoti ex situ įveisiamos lauko kolekcijos bei įrengiamos augalų genetinės medžiagos saugyklos.

4. Augalų veislės bei rasės, įgijusios naujų skiriamųjų požymių, saugomos inter situ, sudarant sutartis su žemės, kurioje yra šie augalų nacionaliniai genetiniai ištekliai, valdytojais ir savininkais.

5. Už augalų nacionalinių genetinių išteklių išsaugojimą pagal kompetenciją atsakingi: genetinių išteklių savininkai, valstybinės žemės naudotojai ar privačios žemės savininkai.