6 punktas

6. Higienos normoje vartojamos sąvokos ir jų apibrėžtys:

6.1. Aktyvumo koncentracijos rodiklis – nedimensinis dydis, kuriuo vertinama statybinių medžiagų skleidžiama gama spinduliuotė ir kuris apskaičiuojamas pagal statybinėse medžiagose esančių 226Ra, 232Th, 40K ir 137Cs radionuklidų aktyvumo koncentraciją.

6.2. Aplinkos dozės ekvivalentas (H*(10)) – dozės ekvivalentui lygus dydis, kurį gali sukurti tam tikra kryptimi orientuotas ir išplėstas jonizuojančiosios spinduliuotės laukas Tarptautinės jonizuojančiosios spinduliuotės vienetų ir matavimų komisijos rutulyje, 10 mm gylyje pagal spindulį, nukreiptą priešinga laukui kryptimi. Šiuo dydžiu vertinama efektinė dozė darbo vietose ar gyvenamojoje aplinkoje. Aplinkos dozės ekvivalento matavimo vienetas yra sivertas (Sv).

6.3. Apribotoji dozė – nustatyta numatomos individualiosios dozės vertė, taikoma parenkant priemones tam tikro jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinio radiacinei saugai optimizuoti planuojamoje apšvitos situacijoje.

6.4. Atrankinis sveikatos tikrinimas – žmonių, priskirtų rizikos grupėms, sveikatos tikrinimas medicininės radiologijos įranga, siekiant iš anksto diagnozuoti ligas.

6.5. Atsitiktiniai jonizuojančiosios spinduliuotės sukelti reiškiniai – apšvitos lemiami sveikatos pakenkimai, kurių atsiradimo tikimybė didėja didėjant gautai dozei, bet jų sunkumas nuo gautos dozės nepriklauso.

6.6. Avarijų valdymo planas – dokumentas, kuriame remiantis tikėtinais įvykiais ir su jais susijusiais scenarijais suplanuojamos reagavimo, susidarius avarinei apšvitos situacijai, priemonės.

6.7. Avarinė profesinė apšvita – apšvita, kurią avarinėje apšvitos situacijoje patiria avariją likviduojantis darbuotojas.

6.8. Bekerelis (Bq) – aktyvumo matavimo vienetas. Vienas bekerelis yra lygus vienam branduoliniam virsmui per sekundę: 1 Bq = 1 s-1.

6.9. D vertė (toliau – D) – radioaktyviajame šaltinyje esančių radionuklidų aktyvumo vertė, kuriai esant radioaktyvusis šaltinis, jei jis nėra tinkamai kontroliuojamas, gali sukelti sunkius nulemtuosius efektus.

6.10. Diagnostiniai atskaitos lygiai – spindulinėje diagnostikoje ar intervencinėje radiologijoje taikomi dozių lygiai arba radiofarmacinių vaistinių preparatų atveju – aktyvumo lygiai, nustatomi plačiai naudojamoms standartinio dydžio pacientų ar standartinio dydžio fantomų tipinių tyrimų įrangos rūšims.

6.11. Didelio aktyvumo uždarasis radioaktyvusis šaltinis (toliau – didelio aktyvumo uždarasis šaltinis) – uždarasis radioaktyvusis šaltinis, kuriame esančio radionuklido aktyvumas yra lygus higienos normos 1 priede nustatytai aktyvumo vertei arba ją viršija.

6.12. Dozė – jonizuojančiosios spinduliuotės energijos, kuri buvo gauta ar sugerta apšvitos metu, kiekybinė išraiška.

6.13. Efektinė dozė (E) – visų kūno audinių ir organų išorinės bei vidinės apšvitos nulemtų lygiaverčių dozių, padaugintų iš svorinių daugiklių, suma, apskaičiuojama pagal šią formulę: [formulė šaltinio tekste pateikta paveikslėliu – žr. e-tar.lt]

čia:

DT,R – audinio arba organo T dėl spinduliuotės R gauta vidutinė sugertoji dozė,

wR – svorinis jonizuojančiosios spinduliuotės daugiklis,

wT – svorinis audinio arba organo T daugiklis.

Atitinkamos wT ir wR vertės nurodytos higienos normos 2 priede. Efektinės dozės vienetas yra sivertas (Sv).

6.14. Erdvėlaivis – žmogaus pilotuojamas skraidymo aparatas, eksploatuojamas didesniame nei 100 km aukštyje virš jūros lygio.

6.15. Galimoji apšvita – apšvita, kurios nesitikima, tačiau kuri gali būti patirta dėl tikėtino įvykio ar įvykių sekos, įskaitant įrangos gedimus ir naudojimo klaidas.

6.16. Galūnės – plaštakos, dilbiai, pėdos ir kulkšnys.

6.17. Gamtinis jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinis – žemės ar kosminės kilmės arba kitoks natūralus jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinis.

6.18. Greitintuvas – aparatas arba įrenginys, greitinantis daleles ir skleidžiantis jonizuojančiąją spinduliuotę, kurios energija viršija 1 megaelektronvoltą (MeV).

6.19. Individualioji žala – kliniškai nustatomas žalingas poveikis žmonėms arba jų palikuonims, pasireiškiantis iš karto arba po tam tikro laiko. Po tam tikro laiko žalingas poveikis yra labiau susijęs su pasireiškimo tikimybe, o ne realiu faktu.

6.20. Individualiosios dozės ekvivalentas (Hp(d)) – dozės ekvivalentui lygus dydis, kurį gauna minkštieji audiniai tam tikrame gylyje d žemiau nurodyto taško ant žmogaus kūno. Vertinant išorinės apšvitos efektinę dozę gylis d lygus 10 mm, vertinant akies lęšiuko lygiavertę dozę d lygus 3 mm, vertinant odos ir galūnių lygiavertę dozę d lygus 0,07 mm. Individualiosios dozės ekvivalentai matuojami individualiaisiais dozimetrais, nešiojamais ant žmogaus kūno. Individualiosios dozės ekvivalento matavimo vienetas yra sivertas (Sv).

6.21. Intervencinė radiologija – rentgeno įrangos naudojimas vaizdinimo reikmėms, siekiant lengviau įterpti įtaisus į kūną ir juos ten valdyti diagnostikos ar gydymo tikslais.

6.22. Įterpis – bendras iš išorės į organizmą patenkančio radionuklido aktyvumas.

6.23. Kaupiamoji efektinė dozė (E(τ)) – organe arba audinyje dėl į organizmą patekusių radionuklidų susikaupusių lygiaverčių dozių HT(τ) suma, apskaičiuojama kiekvieną dozę dauginant iš audinio atitinkamo svorinio daugiklio wT pagal šią formulę: [formulė šaltinio tekste pateikta paveikslėliu – žr. e-tar.lt]

Apibrėžiant E(τ), τ yra integravimo laikotarpis metais (nurodant metų skaičių). τ yra 50 metų po radionuklidų patekimo į organizmą suaugusiems, o kūdikiams ir vaikams – iki 70 metų amžiaus. Kaupiamosios efektinės dozės matavimo vienetas yra sivertas (Sv).

6.24. Kaupiamoji lygiavertė dozė (HT(τ)) – lygiavertės dozės galios (audinyje ar organe T), kurią laikui (t) bėgant gaus žmogus, radionuklidams patekus į jo organizmą, integralas, apskaičiuojamas pagal šią formulę: [formulė šaltinio tekste pateikta paveikslėliu – žr. e-tar.lt]

kai radionuklidai patenka į organizmą laiku t0, kur ḢT(t) yra atitinkama lygiavertės dozės galia (organe ar audinyje T) laiku t,

τ – integravimo laikotarpis.

Apibrėžiant HT(τ), τ yra integravimo laikotarpis metais (nurodant metų skaičių). τ yra 50 metų suaugusiesiems, o kūdikiams ir vaikams – iki 70 metų amžiaus. Kaupiamosios lygiavertės dozės matavimo vienetas yra sivertas (Sv).

6.25. Klinikinis auditas – sistemingas medicininės radiologijos procedūrų tikrinimas arba peržiūra, gerinant pacientų sveikatos priežiūros kokybę ir rezultatus. Klinikinis auditas atliekamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro (toliau – sveikatos apsaugos ministras) nustatyta tvarka vykdant struktūrinę medicininės radiologijos veiklos, procedūrų ir rezultatų peržiūrą ir palyginimą su pripažinta pavyzdine medicininių radiologijos procedūrų atlikimo praktika ir prireikus tobulinant medicininės radiologijos veiklą ar taikant naujus metodus ar praktiką.

6.26. Kokybės kontrolė – visuma veiksmų (planavimas, koordinavimas, įgyvendinimas), skirtų kokybei palaikyti ar gerinti. Kokybės kontrolė apima visų įrangos naudojimo charakteristikų, kurias įmanoma apibrėžti, išmatuoti ir kontroliuoti, stebėseną, vertinimą ir priežiūrą. Kokybės kontrolė yra kokybės laidavimo dalis.

6.27. Kolektyvinė dozė – grupės žmonių individualiųjų dozių suma.

6.28. Komandiruoto darbuotojo apšvitos dozių pasas – nustatytos formos privalomasis dokumentas, kuriame registruojami duomenys apie komandiruoto darbuotojo darbo pas komandiruotus darbuotojus priimantį veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais vykdytoją metu gautas apšvitos dozes.

6.29. Komandiruotus darbuotojus priimantis veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais vykdytojas (toliau – komandiruotus darbuotojus priimantis veiklos vykdytojas) – asmuo, įteisinęs veiklą, ir atsakingas už tokios veiklos vykdymą stebimojoje ar kontroliuojamoje zonoje, kurioje dirba (planuoja dirbti) komandiruotas darbuotojas.

6.30. Komandiruotų darbuotojų darbdavys – asmuo, turintis teisę vykdyti įteisintą veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, ir vykdantis tokią veiklą (arba kurių apšvitą patiriantys darbuotojai dirba) komandiruotus darbuotojus priimančio veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais vykdytojo stebimojoje arba kontroliuojamoje zonoje.

6.31. Kompetentinga institucija – reguliuojančioji ar kita įstatymais nustatytų įgaliojimų vykdyti funkcijas, susijusias su radiacine sauga, turinti valstybės institucija.

6.32. Kontroliuojamoji zona – kontroliuojamo patekimo zona, kurioje taikomos specialios taisyklės, siekiant užtikrinti apsaugą nuo jonizuojančiosios spinduliuotės ar užkirsti kelią radioaktyviojo užterštumo plitimui.

6.33. Kryptinis dozės ekvivalentas (H’(d, Ω)) – dozės ekvivalentui lygus dydis, kurį gali sukurti atitinkamas išplėstas jonizuojančiosios spinduliuotės laukas Tarptautinės jonizuojančiosios spinduliuotės vienetų ir matavimų komisijos rutulyje, d gylyje pagal spindulį, esant nurodytai jo krypčiai Ω. Šis dydis naudojamas darbo vietų ar gyvenamosios aplinkos dozimetrijoje. Vertinant odos ar galūnių lygiavertę dozę gylis d lygus 0,07 mm, vertinant akies lęšiuko lygiavertę dozę d lygus 3 mm. Kryptinio dozės ekvivalento matavimo vienetas yra sivertas (Sv).

6.34. Lygiavertė dozė (HT) – audinio ar organo T sugertoji dozė, padauginta iš svorinio daugiklio, priklausančio nuo jonizuojančiosios spinduliuotės R tipo ir energijos, pagal šią formulę: [formulė šaltinio tekste pateikta paveikslėliu – žr. e-tar.lt]

,

čia:

DT,R – audinio arba organo T dėl jonizuojančiosios spinduliuotės R gauta vidutinė sugertoji dozė,

wR – svorinis jonizuojančiosios spinduliuotės daugiklis. Jeigu jonizuojančiosios spinduliuotės lauką sudaro įvairių tipų ir energijų jonizuojančioji spinduliuotė, kurios wR vertės yra skirtingos, bendra lygiavertė dozė HT nustatoma pagal šią formulę: [formulė šaltinio tekste pateikta paveikslėliu – žr. e-tar.lt]

wR vertės nurodytos higienos normos 2 priede. Lygiavertės dozės matavimo vienetas yra sivertas (Sv).

6.35. Medicininė radiologija – spindulinės diagnostikos bei spindulinės terapijos procedūros ir intervencinė radiologija arba kitoks jonizuojančiosios spinduliuotės naudojimas medicinoje planavimo, valdymo ir tikrinimo tikslais.

6.36. Medicininės radiologijos įrenginys – objektas, kuriame atliekamos medicininės radiologijos procedūros.

6.37. Medicinos fizikas ekspertas – fizinis asmuo, kuris turi reikiamą išsilavinimą, žinių, gebėjimų ir patirties, kad galėtų imtis veiksmų ar teikti rekomendacijas klausimais, susijusiais su radiacinės fizikos taikymu medicininės apšvitos srityje, ir kurio kompetencija šioje srityje pripažinta sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.

6.38. Nemedicininės apšvitos vaizdinimo tikslais procedūra (toliau – nemedicininės apšvitos procedūra) – procedūra, kurios taikymo metu žmonės patiria nemedicininę apšvitą vaizdinimo tikslais.

6.39. Nenumatytoji medicininė apšvita – medicininė apšvita, kuri žymiai skiriasi nuo paskirtos medicininės apšvitos.

6.40. Normalioji apšvita – apšvita, patiriama įprastomis įrenginio eksploatacijos ar veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais (įskaitant techninę priežiūrą, patikrinimą, eksploatavimo nutraukimą) sąlygomis, įskaitant nereikšmingus incidentus, kuriuos įmanoma kontroliuoti tiek įprastomis eksploatacijos sąlygomis, tiek įvykus numatytiems įvykiams tokios veiklos metu.

6.41. Nulemtieji jonizuojančiosios spinduliuotės sukelti reiškiniai – jonizuojančiosios spinduliuotės sukelti sveikatos pakenkimai, kurie pasireiškia apšvitos dozei viršijus slenkstinį lygį ir kurių sunkumas priklauso nuo dozės vertės.

6.42. Paskyrėjas – gydytojas specialistas, įskaitant gydytoją odontologą, kuriam suteikti įgaliojimai siųsti žmones pas praktiką medicininės radiologijos procedūroms atlikti.

6.43. Pataisomieji veiksmai – jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinio pašalinimas arba jo aktyvumo ar jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių kiekio sumažinimas, taip pat apšvitos kelių ribojimas ar jų nulemtos apšvitos poveikio sumažinimas, siekiant išvengti apšvitos dozių arba sumažinti apšvitos dozes, kurios galėtų būti gautos esamoje apšvitos situacijoje.

6.44. Praktiniai medicininės radiologijos procedūrų aspektai – medicininės apšvitos valdymas ir visi papildomi aspektai, apimantys medicininės radiologijos įrangos tvarkymą ir naudojimą, techninių ir fizikinių parametrų, įskaitant apšvitos dozes, įvertinimą, kalibravimą ir įrangos techninę priežiūrą, radiofarmacinių vaistinių preparatų ruošimą ir skyrimą bei vaizdų gavimą.

6.45. Privalomąjį sveikatos tikrinimą atliekantis gydytojas specialistas – sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka pripažintą kompetenciją turintis gydytojas specialistas, atliekantis apšvitą patiriančių darbuotojų ir avarijas likviduojančių darbuotojų medicininę priežiūrą.

6.45¹. Radioaktyviųjų medžiagų perdirbimas – cheminės ar fizinės operacijos, atliekamos su radioaktyviosiomis medžiagomis keičiant jų chemines ar fizines savybes.

6.46. Radioaktyviųjų šaltinių pavojingumo kategorija (toliau – pavojingumo kategorija) – pagal D vertę nustatomas radioaktyviųjų šaltinių keliamo pavojaus laipsnis. Radioaktyviųjų šaltinių pavojingumo kategorijos ir jų nustatymo tvarka nustatyta higienos normos 1 priede.

6.47. Radioaktyvusis užterštumas – nenumatytas ar nepageidaujamas radioaktyviųjų medžiagų buvimas ant paviršių ar kietosiose medžiagose, skysčiuose, dujose arba ant žmogaus kūno.

6.48. Radonas – radionuklidas 222Rn ir jo skilimo produktai.

6.49. Radono sukelta apšvita – radono skilimo produktų sukelta apšvita.

6.50. Reprezentantas – žmogus, kuris dėl gaunamos apšvitos dozės priskiriamas prie didesnę apšvitą patiriančių gyventojų, išskyrus žmones, turinčius nestandartinių ar neįprastų įpročių.

6.51. Saugojimas – radioaktyviųjų medžiagų ar radioaktyviojo šaltinio laikymas įrenginyje, ketinant vėliau juos išimti.

6.52. Sivertas (Sv) – lygiavertės ar efektinės dozės matavimo vienetas. Vienas sivertas atitinka vieną džaulį kilogramui: 1 Sv = 1 J ∙ kg-1.

6.53. Spindulinė terapija – gydymas naudojant jonizuojančiąją spinduliuotę, įskaitant ir gydomąją branduolinę mediciną.

6.54. Standartinės vertės ir sąryšiai – Tarptautinės radiologinės saugos komisijos (toliau – TRSK) leidinio Nr. 116 4 ir 5 skyriuose rekomenduojamos išorinės apšvitos dozių apskaičiavimo vertės ir sąryšiai bei TRSK leidinio Nr. 119 1.2 skyriuje, TRSK leidiniuose Nr. 130, Nr. 134, Nr. 137, Nr. 141 ir Nr. 151 rekomenduojamos vidinės apšvitos dozių apskaičiavimo vertės ir sąryšiai, įskaitant pakeitimus, kuriuos pripažino Europos Sąjungos valstybės narės. Sveikatos apsaugos ministras gali nustatyti, kad tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į fizikines ir chemines radionuklidų savybes, kitas apšvitos situacijų arba apšvitos veikiamų žmonių ypatybes, būtų naudojami tam tikri metodai.

6.55. Stebimoji zona – zona, kuri yra stebima, siekiant užtikrinti apsaugą nuo jonizuojančiosios spinduliuotės.

6.56. Sugertoji dozė (D) – sugertoji jonizuojančiosios spinduliuotės energija masės vienetui, apskaičiuojama pagal formulę: [formulė šaltinio tekste pateikta paveikslėliu – žr. e-tar.lt]

čia:

yra tūriniame elemente esančiai medžiagai jonizuojančiosios spinduliuotės perduota vidutinė energija,

dm yra šiame tūriniame elemente esančios medžiagos masė.

Sugertoji dozė nurodo audinio ar organo gautos dozės vidurkį. Sugertosios dozės matavimo vienetas yra grėjus (Gy); vienas grėjus atitinka vieną džaulį kilogramui: 1 Gy = 1 J ∙ kg-1.

6.57. Sunkūs nulemtieji jonizuojančiosios spinduliuotės sukelti reiškiniai – nulemtieji jonizuojančiosios spinduliuotės sukelti reiškiniai, kurie yra mirtini ar pavojingi gyvybei arba sukelia nuolatinius sveikatos sutrikimus, pabloginančius žmogaus gyvenimo kokybę.

6.58. Toronas – radionuklidas 220Rn ir jo skilimo produktai.

6.59. Uždarojo radioaktyviojo šaltinio konteineris (toliau – šaltinio konteineris) – uždarąjį radioaktyvųjį šaltinį izoliuojanti komponentų visuma, kuri skirta gabenamam ir tvarkomam uždarajam radioaktyviajam šaltiniui ekranuoti ir kuri nėra sudedamoji jo dalis.

6.60. Žala sveikatai – apšvitą patyrusių žmonių gyvenimo trukmės sutrumpėjimas, jo kokybės pablogėjimas, įskaitant nulemtas audinių reakcijas į apšvitą, onkologines ligas ir sunkius genetinius sutrikimus.

6.61. Kitos higienos normoje vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos [5.1–5.7].