26 punktas

26. Rietuvės tūrio nustatymas rankiniu būdu pagal medienos erdvinį rietuvės tūrį ir įvertinant jos glaudumo koeficientą:

26.1. Medienos tūris rietuvėje apskaičiuojamas pagal formulę: [formulė šaltinio tekste pateikta paveikslėliu – žr. e-tar.lt]

Vr = (H·L·B)·Kg;

čia:

Vr – medienos tūris rietuvėje, ktm;

H – rietuvės aukštis, m;

L – rietuvės ilgis, m (1 priedas, 7 iliustracija);

B – rietuvės plotis, m;

Kg – rietuvės glaudumo koeficientas.

26.2. Rietuvės aukštis nustatomas kaip vidutinis aritmetinis dydis – rietuvė padalijama į 1–3 m ilgio sekcijas ir tariamai išlyginus jų aukštį matuojama abiejose rietuvės pusėse sekcijų viduryje. Sekcijų ilgio parinkimas priklauso nuo rietuvės ilgio ir sukrovimo kokybės. Iki 2 m ilgio rietuvėse aukštis matuojamas dviejose vietose (1 priedas, 8 iliustracija). Iki 10 m ilgio rietuvėms parenkamos 1 m ilgio sekcijos, o ilgesnėms rietuvėms – tokio ilgio sekcijos, kad susidarytų ne mažiau kaip 10 sekcijų.

26.3. Vardinis sortimentų ilgis atitinka rietuvės plotį, kai rietuvėje sukrauti vienodo ilgio sortimentai. Kai sukrauti nevienodo ilgio sortimentai, vidutinis rietuvės plotis nustatomas išmatavus tolygiai atrinktų ne mažiau kaip 25 sortimentų faktiškus ilgius ir suapvalinus jų vidutinį ilgį 0,01 m tikslumu pagal aritmetinio apvalinimo taisyklę.

26.4. Rietuvės ilgis matuojamas kaip atstumas tarp rietuvės galų, o medienvežiuose – kaip atstumas tarp rungų poros.

26.5. Rietuvės tūris išreiškiamas 0,01 m³ tikslumu.

26.6. Rietuvių glaudumo koeficientas nustatomas pagal Taisyklių 13.2.1 papunkčio ir 14 punkto nuostatas, jei tokios galimybės nėra – vizualiai įvertinant:

26.6.1. medžio rūšį;

26.6.2. sortimentų rūšį;

26.6.3. vidutinį sortimentų skersmenį;

26.6.4. sortimentų ilgį;

26.6.5. sukrovimo kokybę. Priverstinai sutankinta rietuvė – į kurios tarpus tarp atskirų sortimentų nebūtų galima įterpti nė vieno rietuvės sortimento, kurio skersmuo yra 3/5 ploniausio rietuvės sortimento skersmens. Labai glaudžiai sudėta rietuvė – į kurios tarpus tarp atskirų sortimentų nebūtų galima įterpti nė vieno rietuvės sortimento, kurio skersmuo yra 4/5 ploniausio rietuvės sortimento skersmens. Glaudžiai sudėta rietuvė – kurioje nėra tokio tarpo, į kurį tilptų ploniausias rietuvės sortimentas. Gerai sudėta – kurioje yra iki 5 tarpų 1 m2, į kuriuos tilptų ploniausias rietuvės sortimentas. Neglaudžiai sudėta – kurioje yra 6–10 tarpų 1 m2, į kuriuos tilptų ploniausias rietuvės sortimentas. Neglaudžiai (mašininis) – 10 m2 rietuvės galo yra iki 3 susiskersavusių sortimentų. Labai neglaudžiai sudėta – 10 m2 rietuvės galo yra 4–6 susiskersavę sortimentai. Daug sortimentų skersai – 10 m2 rietuvės galo yra daugiau kaip 6 susiskersavę sortimentai;

26.6.6. sortimentų kreivumą. Plonų sortimentų (vidutinis laibgalio skersmuo su žieve – 7 cm ir mažiau) kreivumo faktoriaus reikšmė dvigubinama, 8–9 cm laibgalio skersmens – didinama 1,5 karto; tiesūs – kai sortimentų, turinčių didesnį nei 1cm/m kreivumą, yra ne daugiau kaip 1 proc. Beveik tiesūs – kai sortimentų, turinčių didesnį nei 1cm/m kreivumą, yra ne daugiau kaip 10 proc. Šiek tiek kreivi – kai sortimentų, turinčių didesnį nei 1cm/m kreivumą, yra ne daugiau kaip 20 proc.;

26.6.7. nugenėjimo kokybę. Kokybiškas – šakų pamatų gali būti likę tik ant keleto sortimentų, labai mažai sortimentų su matomomis menturėmis ir kambliniais sustorėjimais. Keletas šakų – trumpi šakų pamatai, ryškios menturės ir kambliniai sustorėjimai ant mažumos sortimentų. Daug šakų – šakų pamatai, stambių šakų menturės ir priekelminiai sustorėjimai ant daugumos sortimentų. Labai daug šakų – didžioji dauguma sortimentų su šakų pamatais, stambių šakų menturėmis ir keletu labai ryškių priekelminių sustorėjimų. Nekokybiškas nugenėjimas – grubiai nugenėta;

26.6.8. sortimentų nulaibėjimą. Labai nedidelio nulaibėjimo sortimentai – paprastai viduriniai rąstai vienodu ir lygiu paviršiumi. Didelio nulaibėjimo sortimentai – rąstai su netolygiu nulaibėjimu, paprastai kambliniai ir viršūniniai rąstai;

26.6.9. priemaišų kiekį. Priemaišos rietuvėje – tai iki 50 cm ilgio rąsteliai, nuoplaišos, žievės gabalai, šakos. Ant nužievintų sortimentų likusi nenužievinta žievė;

26.6.10. snieguotumą – sniegą arba ledą rietuvėje. Tai šlapias arba suspaustas sniegas ir ledas. Mažai – ne daugiau kaip 10 proc. snieguotų ar apledėjusių sortimentų, turinčių įtakos rietuvės glaudumui, nedaug – ne daugiau kaip 20 proc. snieguotų ar apledėjusių sortimentų, turinčių įtakos rietuvės glaudumui, daug – ne daugiau kaip 30 proc. snieguotų ar apledėjusių sortimentų, turinčių įtakos rietuvės glaudumui;

26.6.11. rietuvės aukštį;

26.6.12. žievės storį. Labai plona žievė – Lietuvoje augantiems medžiams nebūdinga. Plona žievė – didesnė sortimentų dalis turi veidrodinę žievę. Normali žievė – vienodas veidrodinę ir gruoblėtą žievę turinčių sortimentų kiekis. Stora žievė – didesnė sortimentų dalis turi gruoblėtą žievę.

26.7. Rietuvių glaudumo koeficientų vizualinio vertinimo normatyvai pateikiami medienos tūrio lentelėse (2 priedas).

26.8. Plokščių medienos, karčių, malkų tūriui nustatyti gali būti naudojamos išvardytų sąlygų vidutinės reikšmės, atitinkančios rietuvių glaudumo koeficientų lentelę.