5 punktas
Valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų nustatymo ir jų taikymo tvarkos aprašo 5 punktas
5. Nustatomi šeši lietuvių kalbos mokėjimo lygiai (žemiausias – A1, aukščiausias – C2):
5.1. lietuvių kalbos mokėjimo A1 lygis „Lūžis“ (pradedantis vartotojas). Asmuo geba suprasti ir vartoti žinomus būtiniausius posakius ir pagrindines frazes, esant konkrečiam poreikiui. Geba prisistatyti ir pristatyti kitą, užduoti asmeninio pobūdžio klausimų (pavyzdžiui, kur gyvena, ką pažįsta, kokius daiktus turi) ir atsakyti į tokius pat klausimus. Geba susikalbėti labai paprastai, jei tik pašnekovas kalba lėtai, aiškiai ir yra tam pasirengęs. Geba trumpai ir paprastai parašyti neoficialų raštelį, įrašyti asmens duomenis anketoje (vardą, pavardę, pilietybę, adresą);
5.2. lietuvių kalbos mokėjimo A2 lygis „Pusiaukelė“ (pradedantis vartotojas). Asmuo geba suprasti trumpus, aiškios sandaros sakytinius ir rašytinius tekstus ir dažnai vartojamus posakius įprastomis kasdienio gyvenimo temomis (pavyzdžiui, apie asmenį, šeimą, pirkimą, vietos geografiją, darbą). Geba kalbėti apie konkrečius žinomus dalykus, pildyti tipinių dokumentų formas, rašyti neoficialius trumpus tekstus (pavyzdžiui, skelbimus, laiškelius), paprastomis kalbos priemonėmis geba papasakoti apie savo išsilavinimą, artimiausią aplinką, būtiniausius poreikius. Taip pat geba suprasti sakytinį ir rašytinį tekstą, naudotis mažiausiu pareigų terminijos kiekiu;
5.3. lietuvių kalbos mokėjimo B1 lygis „Slenkstis“ (savarankiškas vartotojas). Asmuo geba suprasti sakytinius ir rašytinius tekstus žinomomis temomis, kalbėti įvairiomis kasdienio gyvenimo ir darbo temomis, apibūdinti patirtį, įvykius, svajones, viltis, norus, trumpai nusakyti priežastis, paaiškinti nuomones ar planus, geba pildyti tipinių dokumentų formas, rašyti trumpus tekstus kasdienio gyvenimo ir darbo temomis, kurti paprastą rišlų tekstą įprastomis arba jam įdomiomis temomis. Taip pat geba suprasti sakytinę kalbą, rašytinį tekstą ir bendrauti;
5.4. lietuvių kalbos mokėjimo B2 lygis „Aukštuma“ (savarankiškas vartotojas). Asmuo geba suprasti ilgus sudėtingus sakytinius ir rašytinius tekstus konkrečiomis ir abstrakčiomis temomis, taip pat ir specializuotas diskusijas profesinėmis temomis. Geba laisvai kalbėti įvairiomis temomis, paaiškinti požiūrius ir nuomones svarstomais klausimais, išdėstyti įvairių pasirinkimų pranašumus ir trūkumus, geba rengti oficialius dokumentus ir juos tvarkyti, aiškiai ir taisyklingai dėstyti mintis raštu. Geba kurti aiškų, detalų tekstą daugeliu temų ir paaiškinti savo požiūrį svarstomais klausimais, išdėstydamas įvairių pasirinkimų pranašumus ir trūkumus;
5.5. lietuvių kalbos mokėjimo C1 lygis, veiksmingas kalbos mokėjimas (geras vartotojas). Asmuo geba suprasti įvairius ilgus sudėtingus sakytinius ir rašytinius tekstus ir suvokti jų potekstę. Geba laisvai ir greitai išdėstyti savo nuomonę, nuostatą, pažiūras. Geba lanksčiai ir veiksmingai vartoti sakytinę ir rašytinę kalbą visuomeniniais, akademiniais ir profesiniais tikslais. Geba kurti aiškų, gerai sukomponuotą, detalų tekstą sudėtingomis temomis laikydamasis stiliaus ir formos reikalavimų, tinkamai vartodamas kalbos priemones;
5.6. lietuvių kalbos mokėjimo C2 lygis, puikus kalbos mokėjimas (geras vartotojas). Asmuo geba lengvai suprasti iš esmės viską, ką girdi ar skaito: abstrakčius, struktūros ar kalbos požiūriu sudėtingus tekstus (žinynus, vadovėlius, specializuotus straipsnius, grožinės literatūros kūrinius). Nuosekliai atpasakodamas diskusijas, pasakojimus ar nuomones geba apibendrinti skirtingų skaitomų ar klausomų šaltinių informaciją. Geba visiškai laisvai ir tiksliai, perteikdamas reikšmės niuansus išdėstyti savo nuomonę, nuostatą, pažiūras net ir ypač sudėtingomis sąlygomis. Geba parašyti aiškų sklandų tinkamo stiliaus tekstą, aiškios loginės struktūros sudėtingą laišką, pranešimą ar straipsnį, grožinės literatūros kūrinių apžvalgas.