13 punktas

13. Šiame Reglamente vartojamų pagrindinių sąvokų apibrėžtys pateiktos Statybos įstatyme [12.1], Turizmo įstatyme [12.39], statybos techniniame reglamente STR 1.04.04:2017 [12.4], direktyvoje 2002/49/EB [12.32], higienos normose [12.35–12.37]. Pateikiamos tik tiesiogiai susijusios su šiuo Reglamentu sąvokos ir jų apibrėžtys:

13.1. (akustinis) triukšmas – subjektyvusis žmogų veikiančio garso apibrėžimas, parodantis, kad girdimas garsas yra stiprus, nemalonus, netikėtas, tiesiog nepageidaujamas bei dirginantis arba žalingas;

13.2. kenksmingi poveikiai – neigiami poveikiai žmogaus sveikatai [12.32];

13.3. dirginimas – per apklausas triukšmo poveikio vietoje nustatytas bendruomenės nepasitenkinimo triukšmu laipsnis [12.32];

13.4. akustinis komfortas – subjektyvusis „apsaugos nuo triukšmo” kokybės apibrėžimas. Kai triukšmo poveikio pasekmės negali būti klasifikuojamos kaip liga, akustinis komfortas parodo, kokiu laipsniu yra ribojami nepatogumai arba nuovargis, atsirandantys dėl triukšmo trukdymo susikaupti, bendrauti bei miegoti, taip pat dirginantis triukšmo poveikis;

13.5. aplinkos triukšmas – nepageidaujami arba žalingi žmogui išoriniai garsai, kuriuos sukelia žmonių veikla, įskaitant transporto priemonių, kelių eismo, geležinkelių eismo, oro eismo spinduliuojamą triukšmą ir triukšmą iš pramonės veiklos zonų, kaip apibrėžta 1996 m. rugsėjo 24 d. Tarybos direktyvoje 96/61/EB [12.38], [12.32];

13.6. triukšmo rodiklis – garso, suvokiamo kaip aplinkos (arba akustinis) triukšmas, išraiška fizikiniais garso mato vienetais [12.32];

13.7. įvertinimas – yra apsaugos nuo triukšmo rodiklio arba akustinio komforto klasės nustatymas pagal skaičiavimo, prognozavimo, numatymo arba matavimo metodą [12.32];

13.8. ore sklindančio garso izoliavimo rodiklis – apsaugos nuo triukšmo vienparametris įvertis, kuris parodo statinio atitvaros sugebėjimą silpninti ore sklindantį garsą. Reglamentuojamieji dydžiai pateikiami standartizuotojo lygių skirtumo rodiklių DnT,W [12.27] ar D2m,nT,W;[12.29] ar tariamojo garso izoliavimo rodiklio R¢w [12.27] vertėmis, kurios išreiškiamos decibelais (dB), kaip apibrėžta [12.16].

Šių rodiklių atitiktis tikrinama natūriniais akustiniais matavimais trečdalio oktavos dažnių juostose [12.11, 12.12] arba oktavos dažnių juostose [12.14], jų rezultatus įvertinus vienparametrėmis vertėmis [12.16]. Jeigu naudojamas papildomas spektro pataisos sandas C50–3150, reglamentuojamos vertės pateikiamos, kaip suma R¢w + C50–3150 arba DnT,w + C50–3150;

13.9. smūgio garso izoliavimo rodiklis – apsaugos nuo triukšmo vienparametris įvertis, kuris parodo, kaip perdangos perduoda smūgio garsą statinyje. Reglamentuojamieji dydžiai pateikiami normuotojo svertinio smūgio garso slėgio lygio L¢n,w [12.28] verte, kuri išreiškiama decibelais, kaip apibrėžta [12.17].

Šio rodiklio atitiktis tikrinama natūriniais akustiniais matavimais trečdalio oktavos dažnių juostose [12.13] arba oktavos dažnių juostose [12.14], jų rezultatus įvertinus vienparametrėmis vertėmis [12.17]. Jeigu naudojamas papildomas spektro pataisos sandas CI,50–2500, reglamentuojamos vertės pateikiamos, kaip suma L¢n,w + CI,50–2500;

13.10. triukšmo lygis – vienparametris garso slėgio lygių įvertis, gautas naudojant 1‑os tikslumo klasės garso lygio matuoklį su dažniniais svertiniais filtrais [12.8–12.10]. Reglamentuojami įvertinamo laikotarpio T dydžiai: ekvivalentinis A svertinis garso slėgio lygis LpA,eq,T ir didžiausiasis A svertinis garso slėgio lygis LpA,max, kai laiko pastovioji (laikinė svertis) F (Fast). Jie išreiškiami decibelais A (dBA) [12.22, 12.26].

Vidaus aplinkoje, vadovaujantis atitinkamais Lietuvos standartais [12.14, 12.15, 12.25], išmatuojami vidutiniai erdviniai ir laikiniai garso slėgio lygiai. Pastato išorės teritorijoje, vadinamojo laisvojo garso lauko sąlygomis, nustatomi vidutiniai paros laikotarpio garso slėgio lygiai [12.32]. Matavimo trukmė t bei kitos sąlygos priklauso nuo garso šaltinio (-ių) ir yra nurodomos matavimo metoduose arba standartuose. Matuojant triukšmo lygius patalpos viduje, patalpa turi būti su uždarytais langais bei durimis. Kai matuojamas išorės šaltinių triukšmas, oro vėdinimo kanalų įėjimo bei išėjimo angos turi būti atidarytos. Jeigu patalpoje matuojama kitomis sąlygomis, rezultatai turi būti koreguojami pagal atitinkamus matavimo standartus.

Išorės aplinkoje garso slėgio lygiai matuojami vadovaujantis atitinkamais Lietuvos standartais [12.21–12.26].

Kai triukšme aiškiai vyrauja atskirų tonų garsai, galutinis rezultatas gaunamas prie išmatuotos vertės pridedant 5 dB pataisą;

13.11. aidėjimo trukmė – laiko tarpas, per kurį, nutraukus garso spinduliavimą, garso slėgio lygis sumažėja 60 dB. Šis dydis žymimas T60 ir išreiškiamas sekundėmis.

Išmatuotos vidutinės erdvinės aidėjimo trukmės vertės turi neviršyti normuojamų verčių kiekvienoje 500, 1000 ir 2000 Hz oktavų dažnių juostoje [12.20];

13.12. vidaus aplinka – atitvarinėmis konstrukcijomis apribota pastato erdvė. Tai – gyvenamieji, miegamieji bei kitos paskirties patalpos;

13.13. išorės aplinka – erdvė šalia pastato jam priklausančio žemės sklypo ribose: balkonai, erdvė šalia langų, žaidimo aikštelės bei kitos panašios sritys;

13.14. garso klasė – supaprastinta pastatų apsaugos nuo triukšmo kokybės sistemos išraiška;

13.15. kambarys – patalpa, tenkinanti gyvenamosioms patalpoms nustatytus reikalavimus.

IV. GARSO KLASĖS