14 punktas
Statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 14 punktas
14. Lauko nuotakynas:
14.1. apžiūros šulinėlis – išvado arba nuotako atvamzdis su nuimamu dangčiu, pro kurį išvadą arba nuotaką galima pasiekti iš paviršiaus, tačiau prie jų negali patekti žmogus;
14.2. atnaujinimas – visokeriopos priemonės esamų nuotakynų veiksmingumui atstatyti bei gerinti;
14.3. atskiroji sistema – nuotakynas, kurį paprastai sudaro dvi nuotakų sistemos atskirai vartotam vandeniui ir paviršinėms nuotekoms bėgdinti;
14.4. įgaliotoji įstaiga – organizacija, turinti atitinkamą priežiūros teisę;
14.5. įsisunkimas – gruntinio vandens įsiskverbimas į nuotakyną;
14.6. išleistuvas – nuotako galas, iš kurio nuotekos suleidžiamos į valyklą arba nuotekų priimtuvą;
14.7. išsisunkimas – nuotekų patekimas iš nuotakyno į aplinkinį gruntą;
14.8. ištvinimas – būklė, kai vartotas vanduo ir (arba) paviršinės nuotekos išsiveržia iš nuotakyno arba negali į jį įtekėti ir lieka paviršiuje ar išsilieja pastatuose;
14.9. ištvinimo retmuo – trumpiausias laikas, po kurio reikia tikėtis lietaus nuotakyną vėl ištvinsiant;
14.10. junglys – nuotakyno detalė, vartojama nuotakams sujungti arba nuotakų krypčiai pakeisti;
14.11. kolektorius – požeminis pratakas, į kurį suteka nuotekos iš keleto nuotakų;
14.12. kritimo šulinys – šulinys, prijungiantis aukščiau esantį išvadą arba nuotaką;
14.13. lietaus nuotakynas – nuotakų ir pagalbinių statinių sistema paviršinėms nuotekoms tekinti į šalinimo vietas;
14.14. mišrioji sistema – nuotakynas, kurį sudaro viena nuotakų sistema vartotam vandeniui kartu su paviršinėmis nuotekomis bėgdinti;
14.15. nuleistuvas – mišriojo arba pusatskirio nuotakyno ar nuotekų valyklos statinys, kuriuo šalinamas debito perteklius;
14.16. nuotakas (lauko) – paprastai požeminis vamzdis ar kitoks įtaisas vartotam vandeniui ir (arba) paviršinėms nuotekoms tekinti iš keleto šaltinių;
14.17. nuotakyno šulinys – rentinys su nuimamu dangčiu, įrengtas ant išvado arba nuotako, kad galėtų įlipti žmogus;
14.18. nuotėkio baseinas – plotas, iš kurio nuotekos suteka į išvadą, nuotaką arba vandentėkmę;
14.19. Neteko galios nuo 2009-04-01
14.20. nuotekų šaltinis – pastatas, statinys arba teritorija, kuriuose atsiranda nuotekų;
14.21. perkrova – būsena, kai vartotas vanduo ir (arba) paviršinės nuotekos bėga savitakiu nuotakynu veikiamos slėgio, tačiau neišsilieja paviršiuje ir nesukelia ištvinimo;
14.22. pusatskirė sistema – nuotakynas, kurį paprastai sudaro dvi nuotakų sistemos; viena bėgdinamas vartotas vanduo ir tam tikra dalis paviršinių nuotekų, antra – likusioji paviršinių nuotekų dalis;
14.23. pūvančiosios nuotekos – anaerobiškos sulfidinės nuotekos;
14.24. slėgvamzdis – vamzdis, kuriuo siurbliu bėgdinamos nuotekos;
14.25. supylimo rezervuaras – uždaras arba atviras rezervuaras nuotekoms laikinai supilti;
14.26. susigėrimo įrenginys – šulinys arba kiaurinis vamzdynas vandeniui laidžiame grunte, sugeriančiame į juos pritekančias nuotekas;
14.27. valumas – išvado arba nuotako tėkmės geba nusinešti kietąsias daleles, kurios šiaip nusėstų vamzdyje.