8 punktas
Statybos techninio reglamento STR 2.02.03:2003 8 punktas
8. Kitos šiame Reglamente vartojamos sąvokos:
8.1. žuvų pralaida – žuvų praleidimo, apsaugos ir nukreipimo statinių bei įrenginių kompleksas, skirtas žuvims migracijos kliūtį įveikti;
8.2. žuvitakis – dirbtinis, nuožulnus ar laiptuotas vandentakis, kuriame intensyviai (pertvaromis ir pan.) mažinamas vandens greitis iki leidžiamojo būdingai žuvų rūšiai, siekiant sudaryti kuo didesnį vandentakio nuolydį ir kuo mažesnį jo ilgį:
8.2.1. akmeninis žuvitakis – akmenų mūro bei palaidai sumestų ar pagal projektą išdėstytų akmenų latakinė konstrukcija;
8.2.2. latakinis žuvitakis – latako tipo su įvairiomis vandens greičio mažinimo priemonėmis žuvitakis;
8.2.3. latakinis pertvarinis žuvitakis, latakinis baseinėlinis žuvitakis – latako tipo žuvitakis su pertvaromis ir linijiniais baseinėliais tarp jų; variantai: slenkstinis, angotas, spragotas;
8.2.4. latakinis slopintuvinis žuvitakis – latako tipo žuvitakis su specialiais slopintuvais vandens greičiui mažinti; variantai: Denilio, Larinje, zigzaginis;
8.2.5. vamzdinis žuvitakis – pertvarėlėmis ar kt. priemonėmis dirbtinai pašiurkštintas vamzdis;
8.3. žuvų apylanka – žuvų kanalas arba žuvitakis, pastatytas už migracijos kliūties ribų;
8.4. žuvų kanalas – nedidelis kanalas šalia migracijos kliūties žuvims pro ją praleisti, nuolydžio padidinimui naudojant akmenų konstrukcijas;
8.5. prieštvankė – tvankų grupė, kuria migracijos kliūties žemutinio bjefo ruožas paverčiamas tarpinių bjefų sistema (kaskada) su nedideliais patvankų aukščiais (0,3-0,5 m), kuriuos migruojančios žuvys gali įveikti;
8.6. žuvų keltuvas – mechaninio arba hidraulinio keltuvo (lifto) principu cikliškai veikianti žuvų pralaida; variantai: mechaninis žuvų keltuvas, hidraulinis žuvų keltuvas;
8.7. žuvų šliuzas – cikliškai veikianti žuvų pralaida, kuria žuvys perkeliamos iš žemutinio bjefo į aukštutinį šliuzavimo principu;
8.8. žuvų perkėla – cikliškai veikiantis laivybos, autotransporto ir specialių įrenginių kompleksas žuvims iš žemutinio bjefo perkelti į aukštutinį;
8.9. ichtiologinis punktas – žuvų pralaidos įtaisas, skirtas žuvų apskaitai, ženklinimui bei rūšiavimui;
8.10. žuvų migracija – dėsninga, paveldima žuvų savybė tam tikrais jų gyvenimo ciklo laikotarpiais nuplaukti didelius atstumus neršimo, žiemojimo ar maitinimosi tikslais;
8.11. migracijos laikas – laikotarpis, kuriuo atskiros žuvų rūšys plaukia į neršimo, žiemojimo ar maitinimosi vietas;
8.12. migracijos kliūtis – natūrali ar dirbtinė kliūtis upės vagoje žuvims migruoti: krioklys, slenkstėtas ruožas, bebrų užtvankėlė, užtvanka, vaginė hidroelektrinės jėgainė, vandens malūno jėgainė, greitvietė bei jų stambios liekanos:
8.12.1. neįveikiama migracijos kliūtis – migracijos kliūtis, kurios migruojančios žuvys negali įveikti esant bet kokiam vandens lygiui;
8.12.2. sunkiai įveikiama migracijos kliūtis – migracijos kliūtis, kurią migruojančios žuvys gali įveikti tik esant vidutiniam daugiamečiui ir aukštesniam vandens lygiui upėje;
8.12.3. įveikiama migracijos kliūtis – migracijos kliūtis, kurią migruojančios žuvys įveikia esant bet kokiam vandens lygiui upėje;
8.13. juntamasis greitis, vju – minimalus vandens tėkmės greitis, kurį žuvys pradeda jausti;
8.14. viliojantysis greitis, vvi – viliojimo valktyje sudarytas optimalus vandens tėkmės greitis žuvims į žuvų pralaidą privilioti;
8.15. nešantysis greitis, vneš – vandens tėkmės greitis, kurio žuvis nebepajėgia įveikti ir yra nunešama pavandeniui;
8.16. spurtinis greitis, vsp – maksimalus greitis, kurį trumpą laiko tarpą (kelias ar kelioliką sekundžių, ar minučių,) gali išvystyti žuvis, norėdama įveikti greitą vandens tėkmę;
8.17. kruizinis greitis – greitis, kuriuo žuvis gali plaukti ilgą laiką (valandą ir daugiau), perskaičiuotas į netekantį vandenį;
8.18. diadrominės žuvys – žuvys, kurios dalį savo gyvenimo praleidžia gėlame ir dalį sūriame vandenyje, migruoja tūkstančius kilometrų maitintis bei neršti. Jos dar vadinamos praeivėmis žuvimis:
8.18.1. amfidrominės žuvys – diadrominės žuvys, kurios migruoja tarp sūraus ir gėlo vandens, bet ne neršimo tikslais, pvz., žiobris;
8.18.2. anadrominės žuvys – diadrominės žuvys, kurios didesnę gyvenimo dalį praleidžia sūriame vandenyje, o neršti migruoja į gėlą vandenį. Tai – lašišinės, nėginės žuvys;
8.18.3. katadrominės žuvys – diadrominės žuvys, kurios neršia sūriame, o maitinasi gėlame vandenyje, pvz., upinis ungurys;
8.19. potamodrominės žuvys – žuvys, kurios visą savo gyvenimą praleidžia gėlame vandenyje. Tai absoliuti dauguma Lietuvos žuvų. Kai kurios iš jų intensyviai migruoja maitintis ir neršti ir vadinamos pusiau praeivėmis žuvimis;
8.20. žuvų orientacija – žuvų sugebėjimas pasirinkti vietą vandens telkinyje ar vandentėkmėje jutimo organų pagalba (regimoji, uoslinė, garsinė ir kt. orientacija);
8.21. reoreakcija – žuvų gebėjimas jausti ir reaguoti į vandens tekėjimo greitį ir kryptį;
8.22. paieškos ruožas – migracijos kliūties žemutinio bjefo ruožas, kuriame žuvys laikinai nebemigruoja ir ieško praplaukimo/persikėlimo į aukštutinį bjefą vietos;
8.23. debitas – skysčių, dujų, nešmenų ir pan. kiekio, pratekančio tėkmės skerspjūviu (upės vaga, vamzdžiu, porėtos medžiagos sluoksniu) ir laiko santykis. Reiškiamas tūrio vienetais (kubiniais metrais, litrais ir pan.) arba masės vienetais (tonomis, kilogramais ir pan.) per sekundę, minutę, valandą, parą; žuvų pralaidoms ypač svarbūs migracijos laikotarpio upių debitai;
8.24. gamtosaugos debitas – skaičiuotinis minimalus upės debitas, reikalingas minimalioms upės ekosistemos gyvavimo sąlygoms užtikrinti;
8.25. žuvų pralaidos debitas – per žuvų pralaidą pratekantis debitas;
8.26. viliojimo valktis – žuvis į žuvų pralaidą viliojančių vandens greičių zona, sudaryta žemiau žuvų pralaidos jos debitu ir, esant reikalui, papildomu debitu per atskirą lataką, vamzdį, mikro ar mini HE agregatą, siurblinę;
8.27. gamtosaugos vandens pralaida – vandens pralaida gamtosaugos vandens debitui praleisti;
8.28. liejimosi aukštis, Hlj – aukščių skirtumas tarp neslėginės tėkmės aukštutinio bjefo vandens lygio, dar neiškreipto dėl liejimosi specifikos, altitudės ZABVL ir slenksčio, šachtos ir pan., keteros altitudės Zket, t. y. Hlj = ZABVL – Zket;
8.29. patvanka – vandens lygio pakilimas, pertvėrus ar susiaurinus vandentėkmės vagą arba suvaržius požeminio vandens tėkmės sąlygas;
8.30. patvankos aukštis, Hpt – aukščių skirtumas tarp vandens lygių altitudžių aukštutiniame bjefe (ZABVL) ir žemutiniame bjefe (ZŽBVL), t. y. Hpt = ZABVL – ZŽBVL;
8.31. patvankos lygis, PL – patvenkto vandens lygis aukštutiniame bjefe. Skiriama: maksimalusis patvankos lygis (MaksPL), normalusis patvankos lygis (NPL) ir minimalusis patvankos lygis (MinPL);
8.32. normalusis patvankos lygis, NPL – projektinis patvankos (aukštutinio bjefo) vandens lygis, nustatytas normalioms hidrotechnikos statinio ar hidromazgo eksploatavimo sąlygoms;
8.33. plūdmuo – koks nors vandenyje plūduriuojantis arba plaukiantis daiktas;
8.34. tvenkinys – nedidelė (£ 100 ha), paprastai sekliavandenė vandens saugykla;
8.35. vandens lygis – vandens paviršiaus aukštis (altitudė) virš sąlyginės horizontalios plokštumos, pvz., jūros lygio;
8.36. vandens saugykla – didelis (>100 ha) dirbtinis vandens telkinys, sudarytas vandenį patvenkiančiu hidrotechnikos statiniu vandentėkmėje vandeniui kaupti, saugoti ir nuotėkiui reguliuoti;
8.37. vandens telkinys – natūralus ar dirbtinis vandens objektas sausumos įduboje, kurioje vanduo iš viso nejuda arba juda lėtai ir nesistemiškai;
8.38. vandentėkmė – vandens objektas, kurio vanduo teka nuolydžio kryptimi žemės paviršiaus įduboje.