8 punktas

8. Pagrindinės Reglamente vartojamos sąvokos atitinka pateiktas Statybos įstatyme [7.1]. Kitos Reglamente vartojamos sąvokos:

8.1. akmenų paklodas – po bangolaužiais, molais ir pan. sudaroma akmenų prizmė konstrukcijai optimizuoti;

8.2. bangos – vandens objekte sklindantys vandens dalelių svyravimai. Hidrotechnikoje svarbiausios vėjinės bei laivybos kanaluose ir upėse susidarančios laivinės bangos;

8.3. bangos aukštis – aukščių skirtumas tarp bangos keteros ir bangos pado;

8.4. bangos elementai – pagrindiniai bangos parametrai: aukštis, ilgis ir periodas; kiti parametrai nurodyti atskirai;

8.5. bangos frontas – linija banguojančio paviršiaus plane, einanti bangos keteros viršūnėmis;

8.6. bangos greitis – bangos slinkimo greitis jos sklidimo kryptimi;

8.7. bangos gūbrys – bangos dalis, esanti virš bangos vidurinės linijos;

8.8. bangos ilgis – horizontalusis atstumas tarp dviejų gretimų bangų keterų;

8.9. bangos ketera – aukščiausiasis bangos gūbrio taškas;

8.10. bangos klonis – bangos dalis, esanti po bangos vidurine linija;

8.11. bangos padas – žemiausiasis bangos klonio taškas;

8.12. bangos periodas – laikotarpis, per kurį dvi gretimos bangų viršūnės praeina fiksuotąją vertikalę;

3.1 pav. Bangos profilis ir parametrai

8.13. bangos profilis – momentinė banguojančio paviršiaus linija vertikaliojoje plokštumoje, išvestoje bangos spindulio kryptimi;

8.14. bangos spindulys – linija, statmena bangos frontui nagrinėjamame taške;

8.15. bangos vidurinė linija – linija, kertanti bangos profilį taip, kad suminiai plotai virš jos ir po ja yra lygūs;

8.16. bangų apkrovos – dėl vandens bangavimo susidarę horizontalusis (išilginis ir skersinis) ir vertikalusis slėgiai, veikiantys HTS. Šių apkrovų pobūdis priklauso nuo bangavimo ypatybių, statinio profilio (vertikalusis, šlaitinis, kiaurinis), vandens gylio prie statinio;

8.17. bangų difrakcija – bangų sklidimo krypties kitimas ties kliūtimi (bangolaužiu, kranto iškyšuliu, molu ir pan.). Dėl to bangos, aplenkdamos kliūtis, prasiskverbia į įlankas, uostų akvatorijas;

8.18. bangų refrakcija – bangų sklidimo krypties kitimas, kai bangos iš giliavandenės zonos pereina į sekliavandenę zoną;

8.19. bangų zonos – jūros, vandens saugyklos pakrantės zonos su skirtingu vandens gyliu db, kuris lemia bangų specifiką: 1) giliavandenė zona, kurioje db > 0,5 ir kur dugnas neturi įtakos bangoms; 2) sekliavandenė zona, kurioje 0,5 ³ db ³ dcr,u ir kur dugnas turi nemažą įtaką bangoms; 3) mūšos zona, kurioje dcr >db ³ dcr ir kur įvyksta pirmoji (su dcr), tarpinė ir paskutinė (su dcr,u) goža; 4) priekrantės zona, kurioje db < dcr,u ir kur sugožusios bangos periodiškai užsirita ant kranto šlaito; čia - vidutinis bangos ilgis; dcr ir dcr,u – atitinkamai pirmasis ir paskutinis kritiniai gožos gyliai;

8.20. bangų sistema – eilė nuoseklių tos pačios kilmės bangų; pagal ją nustatomi skaičiuotiniai sisteminių bangų parametrai;

8.21. bangų slėgis – hidrodinaminio slėgio, susidariusio dėl laisvojo vandens paviršiaus bangavimo, dalis. Ji yra lygi hidrodinaminių slėgių, kai yra bangos ir kai jų nėra, skirtumui;

8.22. bėgančiosios bangos – bangos, kurių matomoji forma slenka erdvėje;

8.23. difraguotos bangos – bangų difrakcijos lemtos bangos;

8.24.dūžtančiosios bangos – ypatinga bangų rūšis, susidaranti giliavandenėje ir sekliavandenėje zonose prie vertikalaus statinio, kai gylis iki dugno db ³ 1,5 h, o ties berma – dbr < 1,25 h;

8.25. epiūra – hidraulikoje, hidrotechnikoje debitų, slėgio aukščių, jų gradientų, slėgių kitimo ties nagrinėjamu kontūru ar linija grafikas;

8.26. goža – 1) lūžtančiųjų bangų eilė; 2) bangų lūžimas (gožimas) ant seklumos ar mūšos zonoje. Gali būti kelios, vis silpnėjančios, gožos; dažniausiai fiksuojama pirmoji ir paskutinė;

8.27. gožtančiosios bangos – bėgančiosios bangos, iš esmės keičiančios savo pobūdį dėl gožos;

8.28. grupinės bangos – bangos, kurių parametrus lemia įvairaus dydžio bangų sąveika;

8.29. inercinės bangos, siūba – bangos, kurios sklinda iš inercijos po to, kai baigiasi jas sukėlęs poveikis (pvz., ilgai pūtęs vėjas); pasižymi ilgu bangos periodu;

8.30. krenas – plūduriuojančio objekto plaukiojimo ašies pasvirimas vertikalės atžvilgiu, susidarantis dėl išorinių apkrovų ir (ar) poveikių;

8.31. laivinės bangos – plaukiančių laivų sukeltos bangos; labai reikšmingos neplačiose upėse, kanaluose;

8.32. ledų apkrovos – statinių apkrovos, kurias sukelia ledogrūda, ledokamša, temperatūrinio ledo plėtimosi poveikis;

8.33. metacentras – kreno padėtyje plūduriuojančio objekto plaukiojimo ašies ir vandens išspaudimo (Archimedo) jėgos vektoriaus susikirtimo taškas;

8.34. mūšos bangos – bangos, kurios egzistuoja mūšos zonoje;

8.35. nereguliariosios bangos – bangos, kurių elementai kaitaliojasi atsitiktiniu būdu;

8.36. plaukiojimo ašis – linija, einanti per plūduriuojančio objekto svorio ir vandentalpos centrus, esant normaliai objekto padėčiai;

8.37. plūdrumas – objekto geba plūduriuoti, t. y. laikytis skysčio paviršiuje;

8.38. reguliariosios bangos – bangos, kurių aukštis ir periodas nekinta vandens užimtos erdvės konkrečiame taške;

8.39. sisteminė banga – bangų, stebimų bangų sistemoje, apibendrinimas; pagal tai nustatomi skaičiuotiniai bangų parametrai – vidutiniai bei reikšmingųjų tikimybių, išreikštų procentais;

8.40. skaičiuotinė audra - audra, stebima vieną kartą per nustatytą metų eilę (25, 50, 100) su tokiu vėjo greičiu, kryptimi, įsibangavimo atstumu ir trukme, kuriems esant skaičiuotiniame taške susidaro bangos su didžiaisiais toje metų eilėje elementais;

8.41. skaičiuotinis vėjo greitis – vėjo greitis 10 m aukštyje virš vandens paviršiaus, reikalingas nustatant bangų elementus;

8.42. slėgio centras – hidrostatinio slėgio jėgos, veikiančios kokią nors figūrą, pridėties taškas;

8.43. slėgio aukščio kūnas – sąlyginis geometrinis kūnas, kurio pagrindą sudaro slegiamoji figūra, kraštines – hidrostatinio slėgio aukščio vektoriai, o viršų – vektorių viršūnėmis nubrėžtas paviršius. Tai palengvina slėgio jėgos P apskaičiavimą: ; čia - slėgio aukščio kūno tūris, o pridėties taškas esti ties slėgio aukščio kūno geometriniu centru;

8.44. stovinčiosios bangos – bangos, kurių matomoji forma erdvėje neslenka; susidaro giliavandenėje ir sekliavandenėje zonose, atsispindėjusios nuo stataus kranto ar statinio, kai gylis iki dugno db >1,5 h, o ties berma – dbr ³ 1,25 h; čia h – bangos aukštis;

8.45. stovingumas – plūduriuojančio objekto geba grįžti į pradinę padėtį iš kreno padėties;

8.46. vaterlinija – plūduriuojančio objekto išorinio paviršiaus lietimosi su vandens paviršiumi linija;

8.47. vėjinės gravitacinės bangos – vėjo sukeltos bangos, kurioms susidarant pagrindinis vaidmuo tenka svorio jėgai; hidrotechnikoje svarbiausia bangų rūšis.