1 priedas
HTS PASEKMIŲ KLASĖS NUSTATYMAS
1. Pagrindinių HTS pasekmių klasė turi būti nustatyta pagal aukščiausiąją jų vertę, vadovaujantis šio priedo 1–4 lentelėmis.
2. Antraeilių HTS pasekmių klasė turi būti imama vienetu mažesnė už nagrinėjamo hidromazgo pagrindinių statinių pasekmių klasę, bet ne aukštesnė kaip CC2.
3. Laikini HTS dažniausiai priskiriami CC1 pasekmių klasei. Tais atvejais, kai laikinųjų HTS griūtys gali sukelti katastrofą arba sutrikdyti pagrindinių CC3 ar CC4 pasekmių klasės HTS statybą, reikiamai pagrindus, jie gali būti priskirti CC2 pasekmių klasei.
4. Hidromazgo su įvairios paskirties (hidroenergetikos, transporto, melioracijos, vandentiekos, apsaugos nuo potvynių/atitvėrimo ir kt.) HTS, pasekmių klasė nustatoma pagal statinį, kuriam priskirtina aukštesnė klasė.
5. Kai tas pats HTS atlieka dvi ar daugiau skirtingų funkcijų, pvz., krantinės ir atitvėrimo statinio pasekmių klasė nustatoma pagal didesnę iš jų.
6. Pagrindinių slėgio frontą (aukštutinio bjefo pusėje) sudarančių HTS pasekmių klasė nustatoma pagal vieno iš jų, kurio pasekmių klasė yra aukščiausia.
7. Jeigu pagrindinio statinio griūtis gali sukelti katastrofinius padarinius žemiau esantiems miestams, stambioms pramonės įmonėms, hidromazgams, automagistralėms ir pan., statinio pasekmių klasę, nustatytą pagal 1 lentelę, o kanalų – pagal 3 lentelę, reikiamai pagrindus, leidžiama vienu punktu padidinti.
8. Specialiųjų konstrukcijų iki 15 m aukščio užtvankos (pralaidžiosios, su pripučiamais ar skysčiu užpildomais sintetiniais uždoriais bei užliejamosios arba neslėginės dambos) priskirtinos CC1 pasekmių klasei.
9. HE arba šiluminių elektrinių, kurių galia mažesnė kaip 1,5 mln. kW, pagrindinių HTS pasekmių klasę, nustatytą pagal 3 lentelę, leidžiama vienetu padidinti tokiu atveju, jeigu šios elektrinės neįjungtos į energetinę sistemą ir skirtos stambių gyvenviečių, pramonės įmonių, transporto ar kitų vartotojų reikmėms arba jeigu tokios elektrinės tiekia šilumą, karštą vandenį ar garą stambioms gyvenvietėms ar pramonės įmonėms.
10. Mažos HE, neįeinančios į hidromazgo sudėtį, priskirtinos CC2 pasekmių klasei.
11. 1-osios, 2-osios ir 3-iosios kategorijų upių uostų pagrindiniai HTS priskirtini CC2 pasekmių klasei, kiti HTS – CC1 pasekmių klasei.
Pastabos: 1. Uosto kategorija nustatoma pagal 4 lentelę.
2. Keliamų krovinių ir keleivių intensyvumas nustatomas pagal upių uostų projektavimo technologinius normatyvus.
12. Kanalo ruožo pasekmių klasė gali būti vienu punktu sumažinta, jeigu jo avarijos metu vanduo pagrindiniam naudotojui galės būti tiekiamas iš netoliese esančios vandens saugyklos jos reguliuojamojo tūrio sąskaita.
13. Krantosaugos statiniai priskirtini CC2 pasekmių klasei. Jeigu krantų tvirtinimo statinių avarija gali sukelti katastrofą (įvykus nuošliaužoms, paplovimams ir pan.), statinių pasekmių klasę galima vienetu padidinti.
1 lentelė
Pagrindinių nuolatinių HTS pasekmių klasė pagal galimų avarijų padarinius, atsižvelgiant į jų statybos produktus, aukštį ir pagrindo gruntą
Statinys
Pagrindo grunto tipas
Statinių aukštis, m, kai pasekmių klasė
CC1
CC2
CC3
CC4
1. Žemių užtvankos
A B C
iki 25 iki 15 iki 15
25–70 15–35 15–25
> 70–100 > 35–75 > 25–50
> 100 > 75 > 50
2. Betono ir gelžbetonio užtvankos, hidroelektrinių jėgainių povandeninės konstrukcijos, laivybos šliuzai, kiti patvanką sudarantys betono ir gelžbetonio statiniai
A B C
iki 25 iki 10 iki 10
25–60 10–25 10–20
> 60–100 > 25–50 > 20–25
> 100 > 50 > 25
3. Atraminės sienos
A B C
iki 15 iki 12 iki 10
15-25 12-20 10-18
> 25–40 > 20–30 > 18–25
> 40 > 30 > 25
4. Pagrindinės paskirties jūrų laivų krantinės (krovinių, keleivių, laivų statybos, remonto)
A B C
–
iki 20
20–25
> 25
5. Jūrų uostų vidaus atitvėrimo statiniai, pasyviosios krantosaugos statiniai, tėkmių reguliavimo ir nešmenų sulaikymo dambos ir kt.
A B C
–
iki 15
>15
–
6. Atitvėrimo statiniai (molai, bangolaužiai ir dambos), apsaugos nuo ledo statiniai
A B C
–
iki 5
5–25
> 25
7. Sausieji ir pripilamieji dokai, pripilamosios dokų kameros
A B C
–
iki 15 iki 10
> 15 > 10
– –
8. Stacionariosios naftos ir dujų gręžinių platformos šelfe, estakados atviroje jūroje, dirbtinės salos
A B C
–
–
iki 25
> 25
Pastabos: 1. Pagrindo gruntas: A – uolinis; B – smėlio, žvyro ir molinis kietos ar pusiau kietos konsistencijos, C – molinis, prisotintas vandens, plastinės konsistencijos.
2. HTS aukštis ir pagrindo gruntai įvertinami pagal atskirų HTS projektavimo normatyvinių dokumentų reikalavimus (žr. Reglamento 3 p.).
3. Lentelės 4 ir 6 p. vietoj statinio aukščio imamas gylis prie statinio, o 8 p. – gylis statybos vietoje.
2 lentelė
HTS pasekmių klasė pagal jų naudojimo sutrikimų padarinius
Statiniai
Pasekmių klasė
1. Hidroelektrinių, hidroakumuliacinių ir šiluminių elektrinių HTS, kai elektrinių galingumas, mln. kW: – 1,5 ir daugiau – iki 1,5
CC4 CC1–CC4
2. Atominių elektrinių HTS (neatsižvelgiant į jų galingumą)
CC4
3. HTS ir laivybos kanalai vidaus vandens keliuose (išskyrus upių uostų statinius)
CC2
4. Melioracijos sistemų HTS
CC1
5. Melioracinės paskirties vandens saugyklų patvenkimo HTS
CC1
6. Kompleksinės paskirties kanalai ir jų statiniai
CC1–CC3
7. Upių uostų atitvėrimo ir laivų statybos bei remonto įmonių statiniai
CC2
8. Jūrų atitvėrimo statiniai ir jūrų kanalų bei uostų HTS, kai krovinių apyvarta ir įplaukiančių laivų skaičius: – > 6 mln. t sausojo krovinio (> 12 mln. t skystojo krovinio) ir 800 transportinių laivų per navigaciją – 1,5–6 mln. t sausojo krovinio (6–12 mln. t skystojo krovinio) ir 600–800 transportinių laivų per navigaciją – iki 1,5 mln. t sausojo krovinio (iki 1,5 mln. t skystojo krovinio) ir iki 600 transportinių laivų per navigaciją
CC4 CC3 CC2
9. Jūrų atitvėrimo statiniai ir laivų statybos bei remonto įmonių ir bazių HTS, atsižvelgiant į įmonės klasę
CC2–CC3
10. Jūrų laivų krantinės, geležinkelio perkėlų į krovininius laivus HTS, kai krovinių apyvarta: – > 0,5 mln. t – iki 0,5 mln. t
CC3 CC2
11. Laivų stovėjimo, einamojo remonto ir laivų priežiūros krantinės
CC2
12. Laivų statybos bei remonto įmonių krantinės, jei laivų vandentalpa: – > 3,5 tūkst. t – iki 3,5 tūkst. t
CC3 CC2
13. Laivų pakėlimo ir nuleidimo statiniai, kai keliamoji jėga kN: – >300 – > 35–300 – iki 35
CC4 CC3 CC2
14. Navigacijos vietų ženklinimo pastovieji HTS
CC4
3 lentelė
Atitvėrimo (apsaugos nuo apsėmimo) HTS pasekmių klasės
Saugomos teritorijos
Maksimalusis skaičiuotinis statinių slėgio aukštis, m, kai jų pasekmių klasė
CC1
CC2
CC3
CC4
1. Užstatytosios. Gyvenamojo fondo tankis gyvenamojo rajono teritorijoje, m2/ha: > 2500 2100–2500 1800–2100 iki 1800
– iki 2 iki 5 iki 8
iki 3 iki 5 iki 8 iki 10
iki 5 iki 8 iki 10 10
* – – –
2. Sveikatingumo-rekreacijos ir sanitarinės-apsauginės paskirties
iki 10
> 10
–
–
3. Pramonės įmonių **
iki 5
iki 8
> 8
*
4. Komunalinės paskirties ir sandėliavimo: komunalinės ir sandėliavimo, miesto bendrosios paskirties įmonės; kitos komunalinės ir sandėliavimo įmonės
iki 2 iki 5
iki 5 iki 8
iki 8 > 8
– –
5. Kultūros ir gamtos paminklai
–
–
iki 3
–
Pastabos: 1.*atitinkamai pagrindus, atitvėrimo statinius leidžiama priskirti CC4 pasekmių klasei, jeigu jų griūtis/avarija sukeltų saugomiems miestams ar stambioms įmonėms katastrofinius padarinius;
2. **nurodyti maksimalieji slėgio aukščiai; atitinkamai suderinus, jie gali būti mažinami atsižvelgiant į pramonės įmonės apyvartą.
4 lentelė
Upių uostų kategorijos
Uosto kategorija
Vidutinė paros
krovinių apyvarta, sutartinių tonų
keleivių pervežimo apyvarta, sutartinių keleivių
1
> 15 000
> 2000
2
3501–15 000
501–2000
3
751–3500
201–500
4
≤ 750
≤ 200
STR 2.02.06:2004