Statybos techninis reglamentas STR 2.02.06:2004 „Hidrotechnikos statiniai. Pagrindinės nuostatos“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. D1-538

Nr. D1-538

• I skyrius – Bendrosios nuostatos

• 1 p. Šis statybos techninis reglamentas (toliau – Reglamentas) nustato naujai statomų,…
• 2 p. Reglamentas yra suderintas ir atitinka statinių konstrukcijų projektavimą…
• 3 p. Projektuojant naujus HTS, Reglamento nuostatos taikomos atsižvelgiant į konkrečių HTS…
• 4 p. Projektuojant HTS būtina atsižvelgti į saugomų teritorijų [7.5], susisiekimo sistemų…
• 5 p. HTS pripažinimo tinkamais naudoti tvarką nustato reglamentas [7.15], o jų naudojimo ir…
• 6 p. Šio Reglamento nuostatos privalomos visiems juridiniams ir fiziniams asmenims,…

• II skyrius – Nuorodos

• 7 p. Reglamente pateikiamos nuorodos į šiuos dokumentus: 7.1. Lietuvos Respublikos statybos…
• 8 p. Reglamente vartojamos pagrindinės sąvokos atitinka sąvokas, pateiktas Lietuvos…

• IV skyrius – Žymenys

• 10 p. Reglamente pateikiami žymenys atitinka LST ISO 3898:2002 [7.33] žymenis.

• V skyrius – HTS ypatumai

• 11 p. HTS statomi vadovaujantis šalies ūkio plėtros schema, teritorijų planavimo dokumentais,…
• 12 p. HTS tipai, jų parametrai, komponavimas, skaičiuotini vandens lygiai turi būti parinkti…
• 13 p. HTS projektuojant, statant ir naudojant turi būti numatyta bei garantuota: 13.1.…
• 14 p. HTS projektavimui, statybai bei naudojimui optimizuoti taikoma: 14.1. statinių,…
• 15 p. HTS rekonstravimas. Nuolatinių HTS rekonstravimą reikia atlikti siekiant pagerinti…
• 16 p. Pagal statybos vietą skiriami sausumos ir jūrų HTS: 16.1. sausumos HTS skirstomi į…
• 17 p. Sausumos HTS klasifikuojami pagal funkcinę paskirtį, pasekmes, kurias galėtų sukelti…
• 18 p. Pagal funkcinę paskirtį, naudojimo laiką ir pasekmes, sutrikus jų veikimui, sausumos…
• 19 p. Pagal ūkinę priklausomybę sausumos HTS skirstomi į bendruosius ir tikslinius: 19.1.…
• 20 p. Pagal padėtį žemės paviršiaus atžvilgiu sausumos HTS skirstomi į antžeminius ir…
• 21 p. Pagal aplinkos ministro įsakymą [7.32] išskiriami potencialiai pavojingi HTS,…
• 22 p. Jūrų HTS pagal paskirtį skirstomi į jūrų uostų, krantosaugos, tėkmių ir nešmenų…
• 23 p. Pagal statybos produktus, iš kurių pastatyti, HTS skirstomi į gruntinius,…
• 24 p. Pagal statybos būdą HTS skirstomi į supiltinius, suplautinius, surenkamuosius,…
• 25 p. Pagal statinio naudojimo paskirtį ir statybos produktus, tarp kitų statinių, įvairiems…
• 26 p. Pagal STR 1.01.06:2002 [7.10] 6 p. stambesni sausumos HTS bei įvairūs jūrų ir upių HTS…
• 27 p. Pagal statinių naudojimo paskirtį HTS pagal STR 1.01.09:2003 [7.9] priskirti kitų…
• 28 p. Pagal avarijų ir naudojimo sutrikimų galimus padarinius HTS skirstomi į keturias…

• VII skyrius – Pagrindinės skaičiavimų nuostatos

• I skirsnis – Poveikiai ir apkrovos

• 29 p. HTS poveikių ir apkrovų specifika: 29.1. išskirtinė HTS ypatybė – nuolatinis kontaktas…
• 30 p. HTS poveikių ir apkrovų klasifikavimas: 30.1. HTS poveikiai ir apkrovos (toliau –…
• 31 p. Hts poveikių ir apkrovų hidrologinis pagrindimas: 31.1. daugelis HTS poveikių ir…
• 32 p. HTS poveikių skaičiuotinės reikšmės: 32.1. poveikių statiniams skaičiuotinės reikšmės…
• 33 p. HTS poveikių deriniai: 33.1. HTS visada yra veikiami keleto skirtingų poveikių, todėl…

• II skirsnis – HTS konstrukcijų skaičiavimai

• 34 p. HTS, jų konstrukcijos ir pagrindai turi būti skaičiuojami ribinių būvių metodu: 34.1.…
• 35 p. Skaičiuotinės situacijos, skaičiavimų atvejai: 35.1. visi ribiniai būviai turi būti…
• 36 p. Skaičiavimų metodai: 36.1. atliekant HTS, jų konstrukcijų ir pagrindų skaičiavimus,…

• VIII skyrius – Užtvankos ir dambos

• 37 p. Tinkamiausias užtvankos tipas ir konstrukcija parenkami techniškai bei ekonomiškai…
• 38 p. Gruntinių medžiagų užtvankas tikslinga statyti tiek ant uolinių, tiek ant neuolinių…
• 39 p. Betono užtvankos dažniau statomos ant uolinių pagrindų ir patvankai sudaryti, ir…
• 40 p. Gelžbetonio užtvankos paprastai statomos ant neuolinių pagrindų ir amžinojo įšalo…
• 41 p. Uoliniuose tarpekliuose, atsižvelgiant į geologines sąlygas užtvankos statybos vietoje,…
• 43 p. Tvenkiant lygumų upes, pirmenybė teikiama žemių užtvankoms. Turi būti įvertinti: 43.1.…
• 44 p. Parenkant betono ar gelžbetonio užtvankų tipą, būtina: 44.1. išnagrinėti įvairių…
• 45 p. Lygumų upių hidromazguose pirmenybę reikia teikti slenkstinėms gravitacinėms…
• 46 p. Užtvankas, kurios patvenkia vandenį tik sausmečio laikotarpiu, atitinkamai pagrindus,…
• 47 p. Atskirais atvejais techniškai ir ekonomiškai gali būti priimtinos įvairių mišrių…
• 48 p. Parenkant dambų tipą, pirmenybė teikiama supiltiniams arba suplautiniams statiniams iš…
• 49 p. Užtvankų ir dambų projektavimo, statybos ir naudojimo reikalavimai išdėstyti Reglamento…
• 50 p. Vandens pralaida (toliau – VP) yra vienas iš pagrindinių hidromazgo statinių. Jos gali…
• 51 p. Projektuojant VP turi būti parenkamas racionalus jos tipas, tinkama statybos vieta,…
• 52 p. VP aukštutiniame ir žemutiniame bjefuose turi būti numatytos vandens lygio matuoklės.…
• 53 p. VP klasifikuojamos pagal keletą požymių: 53.1. pagal paskirtį VP skirstomos į…
• 54 p. Pertekliaus vandens pralaidos (toliau – PVP) yra sudėtingiausios, todėl jų tipas…
• 57 p. Nuleidimo vandens pralaidos (toliau – NVP) reikalingos specialiesiems tikslams skirtam…
• 58 p. Išleidimo vandens pralaidų (toliau – IVP) paskirtis – ištuštinti saugyklą/tvenkinį…
• 59 p. Mišrios paskirties pralaidos atlieka dviejų ar visų trijų anksčiau (53.1 p.) nurodytų…

• III skirsnis – VP komponavimas

• 60 p. VP konkrečiame hidromazge parenkamos atsižvelgiant į vietos sąlygas ir hidromazgo…

• IV skirsnis – Slenkstinės PVP

• 62 p. Slenkstinės PVP statomos, kai maksimalusis skaičiuotinis debitas Q> 20–30 m3/s esant…
• 63 p. Projektuojant paviršines slenkstines PVP reikia atsižvelkti į jų pranašumus ir…
• 64 p. Pagal valdymą paviršinės slenkstinės PVP būna be uždorių ir su uždoriais: 64.1.…

• V skirsnis – Vamzdinės ir kitokios PVP

• 65 p. Vamzdinės PVP taikomos, kai Q< 150–300 m3/s, kai kuriais atvejais iki 500 m3/s. Jos…
• 66 p. Bendruoju atveju visos užtvankos, kurių patvankos aukštis ≥ 5 m, privalo turėti…
• 67 p. Gamtosaugos VP gali būti sutapdinta su gilumine (su uždoriu) IVP, jeigu reikalingas…

• VI skirsnis – VP skaičiavimų nuostatos

• 68 p. VP tipas, įtekėjimo, pratekėjimo ir ištekėjimo dalių matmenys, angų/pratekėjimo dalies…
• 69 p. Slenkstinių PVP įtekėjimo ir ištekėjimo dalių linijinio debito reikšmė, bjefų jungimosi…
• 70 p. Slenkstinių PVP angų, uždaromų uždoriais, matmenys imami pagal 9.1 lentelėje pateiktus…
• 71 p. Kai hidromazge nėra hidroelektrinės, žemutinio bjefo skaičiuotiniu vandens lygiu…
• 72 p. Pagrindinio ir kontrolinio atvejų maksimaliųjų skaičiuotinių vandens debitų tikimybės…
• 73 p. Maksimaliųjų debitų reikšmės nuolatinėms VP skaičiuoti, nustatytos pagal 72 p., turi…
• 74 p. Pagrindiniu skaičiavimo atveju hidrauliniai skaičiavimai atliekami tariant, kad…
• 75 p. Kontroliniu atveju maksimaliųjų skaičiuotinių vandens debitų praleidimas tikrinamas…
• 76 p. Upėse su kaskadiniu hidromazgų išdėstymu projektuojamo hidromazgo VP ir kitų statinių…
• 77 p. Projektuojant VP reikia sudaryti uždorių manevravimo schemas. Uždorių valdymas pagal…
• 78 p. Turi būti įvertinti hidrostatinių, hidrodinaminių (kai kuriems – geofiltracijos) jėgų…
• 79 p. Projektuojant VP, reikia atlikti daug specifinių geofiltracijos, pastovumo, grunto…

• VII skirsnis – Bendrosios VP uždorių projektavimo nuostatos

• 80 p. Projektuojant PVP, NVP ir IVP reikia numatyti pagrindinius ir avarinius-remontinius…
• 81 p. Parenkant uždorių ir jų valdymo mechanizmų tipą, turi būti atsižvelgta į potvynių ir…
• 82 p. Kai giluminėse VP yra dideli plokštieji uždoriai ir kai reikia dažnai praleisti vandens…

• X skyrius – Hidroelektrinės

• 83 p. Hidroelektrinės (toliau – HE) statiniai ir įrenginiai (jėgainė, administracijos bei…
• 84 p. HE tipas turi būti parinktas remiantis techniniu ir ekonominiu variantų palyginimu…
• 85 p. Projektuojant derivacines HE reikia taikyti atskirai stovinčias atviras, šachtines ar…
• 86 p. Turi būti išanalizuota ir pagrįsta jėgainės hidrotechninės dalies skaidymo į…
• 87 p. Montavimo aikštelę dažniausiai tikslinga atskirti nuo pagrindinės jėgainės dalies…
• 88 p. Gamybinių, tarnybinių ir pagalbinių patalpų, numatomų jėgainėje, plotai neturi…
• 89 p. Priešais HE vandens ėmyklą turi būti numatytos ižo, ledų ir žuvų sulaikymo bei…
• 90 p. Ižą galima praleisti per turbinas, o kai ypač aktualu elektrinėms su neslėginiais…
• 91 p. Jei ižo ir ledų praleisti per turbinas praktiškai neįmanoma, reikia numatyti: 91.1.…
• 92 p. Žuvisaugos priemonės nurodytos šio Reglamento XI skyriuje.
• 93 p. HE vandens ėmyklose turi būti numatytos išėmos plūdmenų sulaikymo grotoms,…
• 94 p. Sutapdintų HE jėgainių įtekėjimo angose turi būti numatytos išėmos pagrindiniams,…
• 95 p. Čiulpvamzdžių ištekėjimo angose turi būti išėmos kilnojamiesiems remontiniams uždoriams…
• 96 p. Slėginių VP, jei jų yra HE jėgainėje, ištekėjimo angose turi būti išėmos pagrindiniams,…
• 97 p. Esant dengtai slėginei ar neslėginei HE derivacijai, reikia numatyti galimybę…
• 98 p. VP stačiakampių angų su uždoriais matmenis reikia parinkti pagal Reglamento IX skyriaus…
• 99 p. HE jėgainės povandeninės dalies matmenis reikia parinkti mažiausius būtinus,…
• 100 p. Turbinų kameroms bei čiulpvamzdžiams apžiūrėti ir remontuoti turi būti numatytos…
• 101 p. Galerijos pradžioje ir pabaigoje turi būti numatyti išėjimai, atskirti nuo kitų patalpų…
• 102 p. Kai HE ar HAE suprojektuoti atvirai pakloti plieniniai slėginiai vamzdynai, turi būti…
• 103 p. HE derivacijai taikomi šie reikalavimai: 103.1. HE derivacijos vandens ėmykla…
• 104 p. Mažųjų hidroelektrinių reikalavimai: 104.1. mažosios hidroelektrinės (mHE) yra tokios,…
• 105 p. mHE jėgainės matmenys turi būti mažiausi, joje išdėstoma tik technologinė įranga,…
• 106 p. mHE vandens ėmyklos turi būti su grotomis ir avariniais-remontiniais uždoriais,…
• 107 p. Derivacinių mHE vandentakiai turi būti paviršiniai, t. y. kanalai, latakai, arba…
• 108 p. Būtina numatyti patikimą automatizuotą mHE naudojimo sistemą su nuotoliniu valdymu.

• XI skyrius – Žuvų pralaidos, žuvisaugos priemonės

• 109 p. Žuvų pralaidos reikalingos vertingoms migruojančioms žuvims praleisti į hidromazgo…
• 110 p. Žuvisaugos priemonės turi būti numatytos vandens ėmyklų kompleksuose, jei vanduo imamas…
• 111 p. Žuvisaugai gali būti panaudotos įvairios priemonės: 111.1. užtvarinės ekraninės…
• 112 p. Žuvisaugos priemonės tipas, matmenys, komponavimas vandens ėmykloje turi būti parinktas…
• 113 p. Vandentiekos bei drėkinimo vandens ėmyklose pagrindinis dėmesys turi būti skirtas žuvų…
• 114 p. Žuvininkystės tvenkinių vandens ėmyklose žuvisaugai tikslingiau naudoti filtrines…

• XII skyrius – Vandens saugyklos ir tvenkiniai

• 115 p. Vandens saugyklos ir tvenkiniai (toliau – saugyklos) numatomos ir projektuojamos…
• 116 p. Projektuojant ir sudarant saugyklas turi būti išspręsti šie klausimai: 116.1.…
• 117 p. Plotas saugyklai išskiriamas atsižvelgiant į anksčiau pateiktus nurodymus, derinant…
• 118 p. Projektuojant saugyklą būtina: 118.1. atlikti gamtinės aplinkos pokyčių, įrengus…
• 119 p. Krantų persiformavimo prognozės turi būti numatytos 10 metų ir visam saugyklos…
• 120 p. HAE vandens saugyklos (toliau – HAE baseinai) gali būti dvejopo naudojimo: 120.1.…
• 121 p. HAE baseinų tipai, jų konstrukcijos parenkamos pagal vietovę, HAE galią, techninius ir…
• 122 p. Šiluminių ir branduolinių elektrinių vandens saugyklų reikalavimai: 122.1. vandens…

• XIII skyrius – Kanalai ir jų statiniai i skirsnis. Kanalai

• 123 p. Bendrosios nuostatos: 123.1. kanalai gali būti skirti laivybai, vandeniui tiekti,…
• 124 p. Kanalo trasos ir tipo reikalavimai: 124.1. parenkant kanalo trasą turi būti: 124.1.1.…
• 125 p. Kanalų išilginis profilis: 125.1. kanalų dugno nuolydžiai parenkami tokie, kad juose…
• 126 p. Kanalų skerspjūvio reikalavimai: 126.1. iki 4–5 m gylio kanalai dažniausiai…
• 127 p. Hidraulinių skaičiavimų tikslas ir reikalavimai: 127.1. jais pagrindžiami kanalų…
• 128 p. Tvirtinimų bei antifiltracinių priemonių reikalavimai: 128.1. kanalo dugnui ir šlaitams…
• 129 p. Kanalų HTS tipai ir jų taikymo atvejai: 129.1. pagal paskirtį kanalų HTS gali būti šie:…
• 130 p. Šliuzų reguliatorių tipai ir reikalavimai: 130.1. pagrindiniai šliuzų reguliatorių…
• 131 p. Slenksčių tipai ir reikalavimai: 131.1. slenksčiai statomi kanaluose ties didelio…
• 132 p. Greitviečių tipai ir reikalavimai: 132.1. jas ekonomiška statyti, kai reljefe susidaro…
• 133 p. Diukerių tipai ir reikalavimai: 133.1. pagrindiniai diukerių tipai: 133.1.1. uždarieji…
• 134 p. Akvedukų tipai ir reikalavimai: 134.1. plačiausiai paplitę gelžbetoniniai akvedukai…
• 135 p. Vamzdinių kelių pralaidų reikalavimai: 135.1. gelžbetoninės vamzdinės surenkamosios…

• XIV skyrius – Siurblinės

• 136 p. Siurblinių tipai ir konstrukcijos labai įvairios. Toliau pateiktos nuostatos daugiausia…
• 137 p. Siurblinės pastato tipas turi būti parinktas remiantis techninių ir ekonominių variantų…
• 138 p. Vandens tiekimo grafikai sudaromi balansiniais skaičiavimais, atsižvelgiant į…
• 139 p. Vandentiekos bei drėkinimo sistemose, be 137 p. nurodytų reikalavimų, dar būtina…
• 140 p. Siurblinės pastato komponavimo principai analogiški hidroelektrinių jėgainių…
• 141 p. Polderių siurblinių veikimo režimas turi būti suderintas su į siurblinę įkomponuoto…
• 142 p. Siurblinės rezervinių agregatų skaičius turi būti nustatytas atsižvelgiant į vandens…
• 143 p. Siurblinės vandens išleistuvas turi užtikrinti sklandų vandens išleidimą į kanalą, kad…

• XV skyrius – Vandens ėmyklos

• 144 p. Vandens ėmyklos (toliau – VĖ) turi būti taip suprojektuotos, pastatytos ir naudojamos,…
• 145 p. Turi būti užtikrinta VĖ apsauga nuo dugninių nešmenų ir plūdmenų (šiukšlių, ižo bei…
• 146 p. Kad į vandentakius nepatektų dugninių nešmenų, reikia projektuoti vandens ėmimą iš…
• 147 p. Ižą galima praleisti per hidroturbinas, o jei tai neįmanoma, reikia numatyti specialias…
• 148 p. Šiukšlių plūdmenims sulaikyti ir (ar) nukreipti į jų pralaidas ar išgriebimo ir…
• 149 p. Reikia visapusiškai pagrįsti neužtvankinės arba užtvankinės VĖ variantą. Ekonomine…
• 150 p. Vandentiekai skirtos VĖ, imančios vandenį iš vandens saugyklos, vieta turi būti…
• 151 p. Upės (vandens saugyklos) skaičiuotinis VL nustatomas taip: 151.1. neužtvankinės VĖ:…
• 152 p. VĖ reikia projektuoti iš kelių sekcijų, kad būtų galima atjungti bet kurią sekciją…
• 153 p. Vandens patekimas į slėginius vandentakius turi vykti be oro įtraukimo ir su…
• 154 p. Savaiminio reguliavimo vandentakių VĖ turi būti su avariniais-remontiniais uždoriais.
• 155 p. Kai VĖ tiekia paviršinį vandenį į kanalą, nutiestą iškasose, bei kai giluminė VĖ su…
• 156 p. Savaime nesireguliuojančių vandentakių VĖ turi būti su pagrindiniais uždoriais,…
• 157 p. Hidrotechninės paskirties sėsdintuvus reikia projektuoti tik prie tų VĖ, kurios…
• 158 p. Upėtvarkai keliami tokie reikalavimai: 158.1. užtikrinti geriausią upės vandens tėkmės…
• 159 p. Kai upėtvarka atitinka 158 p. reikalavimus, sudaromos palankesnės vandens ėmimo,…
• 160 p. Upėtvarkos priemonės gali būti panaudotos jau upės baseine: 160.1. mažinant nešmenų…
• 161 p. Didesnis efektas gaunamas upėtvarkos priemones panaudojant upės slėnyje. Iš jų…
• 162 p. Tėkmės nukreipimo dambos statomos upės tėkmei sklandžiai nukreipti į vandens ėmyklas,…
• 163 p. Atitvėrimo dambos taip pat gali būti ir apsemiamos, ir neapsemiamos. Apsemiamos…
• 164 p. Neapsemiamos atitvėrimo dambos statomos: 164.1. vertingoms teritorijoms, gyvenvietėms,…
• 165 p. Dambos projektuojamos ir statomos vadovaujantis specialiaisiais statybos…
• 166 p. Apsauginėmis dambomis atitvertų teritorijų sausinimas, sausinimo sistemų bei…
• 167 p. Upėtvarkos HTS, skirti upės vagai tvarkyti (kitaip – vagotvarkos HTS), statomi: 167.1.…
• 168 p. Vagotvarkos HTS projektuojami vadovaujantis XVIII skyriaus nurodymais ir…

• XVII skyrius – Uždarieji vandentakiai ir jų statiniai

• 169 p. Uždarieji vandentakiai statomi hidroelektrinėse ir siurblinėse, jie gali būti…
• 170 p. Slėginio vandentakio trasa ir išilginis profilis turi būti taip parinkti, kad…
• 171 p. Projektuojant vandentakius ir jų statinius reikia atlikti hidraulinius skaičiavimus, o…
• 172 p. Hidroelektrinių plieniniai slėginiai vandentakiai, ištisai ar iš dalies pakloti…
• 173 p. Vamzdynai, nutiesti užtvankoje ar gilioje iškasoje, taip pat plienbetonio ar…
• 174 p. Vamzdynų reikalavimai: 174.1. vamzdyno tipas ir konstrukcija turi būti parinkti…
• 175 p. Hidrotechnikos tunelių reikalavimai: 175.1. hidrotechnikos tuneliai daugiausia…
• 176 p. Išlyginamųjų rezervuarų reikalavimai: 176.1. išlyginamųjų rezervuarų ir (ar) bokštų…

• xviii skyrius – Vidaus vandenų laivybos HTS

• 177 p. Vidaus vandenų laivyba gali vykti upėse, kanaluose, vandens saugyklose, ežeruose.
• 178 p. Pagrindiniai laivybos kanalų projektavimo reikalavimai pateikti XIII skyriuje. Dauguma…
• 179 p. Kanalų (upių uostų (prieplaukų)) akvatorijos projektinį navigacinį gylį reikia numatyti…
• 180 p. ŽLL imamas ne aukštesnis kaip: 180.1. navigacijos laikotarpio 95–99 tikimybės…
• 181 p. Laivų krantinių tipus ir konstrukcijas reikia parinkti pagal krantinių paskirtį,…
• 182 p. Laivų krantinės teritorijos prie kordono altitudę reikia parinkti atsižvelgiant į…
• 183 p. Krovininių laivų krantinių teritorijos altitudė turi būti ne žemesnė už upės potvynių…
• 184 p. Projektuojant uostus (prieplaukas) prie vandens saugyklų: 184.1. projektiniai vandens…
• 185 p. Laivų pralaidos (laivų šliuzo arba laivų keltuvo) tipas, projektinės altitudės,…

• XIX skyrius – JŪRŲ HTS

• I skirsnis – Jūrų uostų HTS

• 186 p. Laivų įplaukimo–išplaukimo kanalai turi būti suderinti su bendrąja uosto situacija,…
• 187 p. Jūrų uostų HTS (krantinių, atitveriamieji ir krantosaugos) turi būti projektuojami…
• 188 p. Uostų HTS reikia išdėstyti taip, kad susidarytų: 188.1. reikiamas teritorijos plotis ir…
• 189 p. Jūrų uosto akvatorijos projektinis navigacijos gylis turi būti nustatytas atsižvelgiant…
• 190 p. Projektuojant uosto statinių rekonstrukciją ryšium su akvatorijos gilinimu bei…
• 191 p. Laivų krantinių reikalavimai: 191.1. laivų krantinės tipą ir konstrukciją reikia…
• 192 p. Uostų atitvėrimo HTS reikalavimai: 192.1. uostų atitvėrimo HTS projektuojami tais…
• 193 p. Jūrų uostų krantosaugos HTS projektuojami laikantis 3 priedo nurodymų.

• II skirsnis – Laivų statybos ir remonto įmonių HTS

• 194 p. Projektuojant laivų statybos ir remonto HTS (stapelius, pakėlimo–nuleidimo, laivų…
• 195 p. Laivų pakėlimo–nuleidimo statiniams skaičiuotinis vandens lygis turi būti nustatytas…
• 196 p. Laivų statybos ir remonto HTS parametrai turi būti parinkti pagal laivų masės ir…
• 197 p. Sausųjų ir pripilamųjų dokų reikalavimai: 197.1. sausojo doko kamerą visada reikia…
• 198 p. Pripilamųjų dokų kamerų reikalavimai: 198.1. pripilamųjų dokų kamerų elementų…
• 199 p. Kompleksai su perduodamu plūduriuoju doku: 199.1. plūdriojo doko krantinė turi turėti…
• 200 p. Pasvirųjų išilginių stapelių reikalavimai: 200.1. išilginio stapelio ašis turi būti…
• 201 p. Vertikaliųjų laivų keltuvų reikalavimai: 201.1. atitvėrimo konstrukcijos, sudarančios…
• 202 p. Slipų reikalavimai: 202.1. dviaukščio skersinio slipo su transborderiu…

• III skirsnis – Kiti jūrų statiniai

• 203 p. Navigacinės paskirties statinių reikalavimai: 203.1. projektuojant stacionarius…
• 204 p. Dujų (naftos) gavybos jūrų HTS reikalavimai: 204.1. šių HTS tipas (gruntinis, ledinis,…

• XX skyrius – HTS, kaip inžinerinių statinių, esminiai reikalavimai

• 205 p. HTS priskirtiems pastatams taikomi visi 6 esminiai statinio reikalavimai [7.1],…
• 206 p. HTS priskirtiems inžineriniams statiniams taikomi šie statinio esminiai reikalavimai:…
• 207 p. Mechaninis patvarumas ir pastovumas nustatomas vadovaujantis visiems statiniams…
• 208 p. Esminis statinio reikalavimas „Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“ HTS priskirtiems…
• 209 p. Esminis statinio reikalavimas „Naudojimo sauga“ HTS įgyvendinamas taikant visiems…
• 210 p. Esminis statinio reikalavimas „Apsauga nuo triukšmo“ pastatams, priskirtiems prie HTS,…
• 211 p. Esminis reikalavimas „Mechaninis patvarumas ir pastovumas“ įgyvendinamas projekte…
• 212 p. Atsižvelgiant į HTS griūties ar deformacijų potencialią žalą, kuri gali būti neadekvati…

• XXI skyrius – Baigiamosios nuostatos

• 213 p. Ginčai dėl Reglamento taikymo nagrinėjami įstatymų numatyta tvarka.

Nutarimas, kuriuo patvirtintos statybos techninis reglamentas str 2.02.06:2004 „hidrotechnikos statiniai. pagrindinės nuostatos“

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. D1-538.

Priedai

• 1 priedas – HTS PASEKMIŲ KLASĖS NUSTATYMAS
• 2 priedas – HTS POVEIKIAI IR APKROVOS
• 3 priedas – UOSTŲ ATITVĖRIMO ir jūrų krantosaugos HTS

Straipsnių sąrašas JSON formatu · visas aktas JSON formatu · šio akto pakeitimai (Atom)