65 punktas

65. Vamzdinės PVP taikomos, kai Q< 150–300 m3/s, kai kuriais atvejais iki 500 m3/s. Jos gali būti statomos tiek upės slėnyje (ties užtvanka), tiek slėnio šlaite ar net jo viršuje:

65.1. vamzdinės PVP su paprastais – atvirais ar uždarais – įtekėjimo antgaliais upės slėnyje statomos retai, tik esant mažiems vandens debitams Q< 20–30 m3/s;

65.2. vamzdinės PVP su šachtiniais įtekėjimo antgaliais dažniausiai statomos upės slėnyje, kai Q< 150–300 m3/s, patvankos aukštis H = 4–12 m, NPL viršijimas (iki MaksPL) ΔH ≤ 1,0–1,5 m:

65.2.1.jų pranašumai:

65.2.1.1. hidraulinės savybės ir konstrukcija paprasta;

65.2.1.2. į jas nesunku įkomponuoti kitokių paskirčių VP;

65.2.1.3. veikia automatiškai;

65.2.2. trūkumas – būtinybė viršyti NPL;

65.3. vamzdinės PVP su sifoniniais antgaliais upės slėnyje taikytinos esant Q iki 500 m3/s:

65.3.1.jų pranašumas – mažas NPL viršijimo aukštis (0,2–0,4 m);

65.3.2. trūkumai:

65.3.2.1. sudėtingesnė konstrukcija;

65.3.2.2. sudėtingesni hidrauliniai procesai;

65.3.2.3. jų veikimas dažnai yra triukšmingas;

65.3.2.4. ribotas patvankos aukštis (≥ 10–12 m);

65.4. vamzdinės PVP su bokštiniu antgaliu yra specifinis, retai taikomas PVP tipas, labiau tinkantis IVP funkcijoms;

65.5. vamzdines PVP upės slėnio šlaite ar pan. su kaušiniais, tranšėjiniais antgaliais bei aptekėjimo kanalus tikslinga projektuoti tuomet, kai upės slėnyje ties užtvanka yra silpni gruntai, intensyviai prateka požeminis vanduo, palanki slėnio šlaito konfigūracija tiek plane, tiek profilyje:

65.5.1.jų pranašumai:

65.5.1.1. slėnio šlaite ar jo viršuje dažniausiai esti stipresnis gruntas;

65.5.1.2. vamzdynas nekerta žemių užtvankos masyvo (eliminuoja dažną sutrikimų priežastį);

65.5.2. trūkumai:

65.5.2.1. šių pralaidų trasa paprastai būna ilgesnė negu šachtinių ar sifoninių PVP;

65.5.2.2. trasą sudėtingiau sujungti su upe užtvankos žemutiniame bjefe;

65.5.2.3. užtvankoje reikia statyti atskirą IVP;

65.5.2.4. per apvedimo kanalą reikia statyti kelio VP arba net tiltą.