29 punktas

Statybos techninio reglamento STR 2.05.06:2005 29 punktas

Galioja šiandien Šaltinis: Seimo kanceliarijos suvestinė redakcija nuo None · oficialus tekstas e-tar.lt ↗ · ankstesnės redakcijos

29. Kai skaičiuojamas stiprumas virintinių konstrukcijų, kurių elementai nesuduriami, bet prie jų virinami skersiniai elementai (žr.1 d pav.), reikia atsižvelgti į elementų vietinį terminio poveikio srities susilpnėjimą ir sumažinti aliuminio charakteristinį stiprį fw iki reikšmės, kuri imama iš 16 lentelės.

11 lentelė

Kniedžių ir varžtų mažiausieji garantuotieji stipriai

Jungiamoji priemonė

Medžiaga

Nominalusis sriegio skersmuo, ds

fub, MPa

Simbolis

Žymuo

Aliumininiai varžtai

Al 1

AlMg3

d M10

270

M10 < d M20

250

Al 2

AlMg5

d M14

310

M14 < d M36

280

Al 3

AlSiMgMn

d M6

320

M6 < d M39

310

Al 4

AlCu4MgSi

d M10

420

M10 < d M39

380

Al 5

AlZnMgCu0,5

d M39

460

Al 6

AlZn5, MgCu

d M39

510

Nerūdijančio plieno varžtai

Rūšis

Klasė

d M39

500

d M241)

700

d M241)

800

Aliumininės kniedės

Būvis

Lydinys

Kniedės tipas

fur, MPa

5056A

Pilnavidurė

270

5086

Pilnavidurė

240

T42)

6082

Pilnavidurė

200

T62)

6082

Pilnavidurė

295

O arba F

5154A

Tuščiavidurė

215

1) Varžtams, kurių nominalusis sriegio skersmuo ds > 24 mm, mechaninės savybės turi būti suderintos tarp naudotojo ir gamintojo, tačiau pažymėtos pagal LST EN ISO 3506-1:2000 [9.66] reikalavimus.

2) Šaltai traukta.

PASTABA. Pateiktosios kniedžių stiprių reikšmės yra orientacinės ir naudotinos projektuojant kniedines jungtis. Tikrosios stiprių reikšmės turi būti nustatytos bandymais.

12 lentelė

Pridėtinio siūlės metalo grupavimo sistema [9.67]

Tipas

Lydinio pavadinimas

Cheminė sudėtis

Pastabos

1 tipas

R-1450 R-1080A

Al 99,5Ti Al 99,8

Tik mažina siūlės metalo pleišėjamumą dėl jo struktūros sustiprinimo

3 tipas

R-3103

Al Mn 1

4 tipas

R-4043A R-4046 R-4047A R-4018

Al Si5 Al Si 10Mg Al Si 12(A) Al Si7Mg

4 tipo pridėtiniai lydiniai oksiduosis dėl anodinimo ar atmosferos poveikio ir įgis tamsiai rudą spalvą, kurios intensyvumas didės, kai didės Si kiekis. Todėl šių pridėtinių metalų spalva ne itin gerai derinsis su kaltinių pagrindinio metalo lydinių spalva. Šie lydiniai specifiškai naudojami norint išvengti kietėjimo plyšių gerokai susilpnintose ir suvaržytose jungtyse.

5 tipas

R-5249 R-5754

R-5556A

R-5183

R-5087

R-5356

Al Mg2Mn0,8Zr Al Mg3

AlMg5,2Mn

AlMg4,5Mn0,7(A)

AlMg4,5MnZr

AlMg5Cr(A)

Jeigu reikia gero atsparumo korozijai ir spalvų suderinamumo, pridėtinio siūlės metalo Mg kiekis turi atitikti pagrindinio metalo Mg kiekį. Jeigu reikalingas didelis siūlės stipris, turi būti naudojamas 4,5-5 % Mg turintis pridėtinis metalas. Cr ir Zr mažina siūlės metalo polinkį pleišėti, nes sustiprina grūdelius. Zr mažina karštojo plyšio atsiradimo tikimybę.

PASTABA. 1, 3, 4 ir 5 tipų numeriai atitinka pirmąjį lydinio pavadinimo skaičių.

13 lentelė

Pridėtinio virintinės siūlės metalo parinkimas [9.66]

Pagrindinis metalas

AlMn

AlMg < 1 %

AlMg 3 %

AlMg 5 %

AlMgSi

AlZnMg

AlSiCu < 1 %

AlSiMg

AlSiCu

AlCu

4 1 4

AlMn

4 arba 5 1 4

3 arba 4 3 4

AlMg < 1%a)

4 arba 5 1 4

4 4 4

AlMg 3 %

4 arba 5 5d) 4 arba 5

5 5d)arba 3 4

5 5d) 4

5 5d) 5

AlMg 5%b)

5 5 5

AlMgSic)

4 arba 5 5 4

5 5 4

5 arba 4 5 4

AlZnMg

5 5 5

AlSiCu < 1 %e), f)

4 4 4

AlSiMge)

4 4 4

AlSiCue) f)

4 4 4

AlCuc)

Nrg)

4 4 4

Nrg) Nrg) 4

a) Dujomis suvirinti šie lydiniai kietėdami linkę pleišėti. To galima išvengti, jei bus naudojamas gniuždomasis apspaudimas arba iki 3 % išlydytame siūlės metale padidintas Mg kiekis. b) Tam tikromis konstrukcijų naudojimo sąlygomis, pavyzdžiui, kai aplinkos temperatūra  65 oC, lydiniai, kuriuose Mg kiekis > 3 %, gali būti linkę koroduoti. Todėl turi būti atsižvelgta į siūlės metalo susilpnėjimą. c) Šių lydinių nerekomenduojama suvirinti dujomis, nes kietėdami jie yra linkę pleišėti. d) Siūlių, kurioms naudojamas 5 tipo (pagal 12 lentelę) pridėtinis metalas, atsparumas tarpgrūdelinei ir/arba įtemptinei korozijai yra didesnis. Agresyvioje naudojimo aplinkoje, sukeliančioje tarpgrūdelinę ir/arba įtemptinę koroziją, siūlės metalo Mg kiekis turi būti nedaug didesnis negu pagrindinio metalo. Todėl labiau tinka naudoti pagrindinio metalo sudėtį atitinkančius pridėtinio metalo lydinius. e) Pridėtinį metalą reikia pasirinkti tokį, kad jame ir lietinių lydinių pagrindiniame metale silicio kiekis būtų beveik vienodas. f) Presuotieji lydinių liejiniai negali būti virinami dėl juose esančių dujų. g) Nerekomenduojami dėl pagrindinių metalų nesuderinamumo. PASTABOS: 1. Kai suvirinami elementai, kurių metale yra  2 % Mg, naudojant AlSi5 arba AlSi10 cheminės sudėties pridėtinį metalą (arba kai suvirinami elementai, kurių metale yra  2 % Si, naudojant AlMg5 cheminės sudėties pridėtinį metalą) sulydymo riboje gali susidaryti toks Mg2Si kiekis, dėl kurio jungtis taptų trapia. Šie deriniai nerekomenduojami dinaminėmis ir smūginėmis apkrovomis apkrautoms konstrukcijoms. Jei minėtieji lydinių deriniai yra neišvengiami, gali būti naudojami ir AlMg5 arba AlSi5 tipų pridėtiniai metalai. 2. Pagrindinis metalas pagal cheminę sudėtį nepriklauso nuo to, ar jis kaltinis ar lietinis. 3. Pridėtinio metalo tipus žr. 12 lentelėje. 4. Lentelės langeliuose nurodyti skaičiai atitinka 12 lentelėje nurodytus pridėtinio metalo tipus. 5. Pirmojoje eilutėje esantis tipo numeris nusako optimalias mechanines savybes, antrojoje – optimalų atsparumą korozijai, trečioje – optimalų suvirinamumą.

14 lentelė

Kaitros paveikto ruožo aliuminio charakteristiniai stipriai

Įtemptasis būvis

Charakteristiniai kaitros paveikto ruožo aliuminio stipriai

Tempiamoji jėga, statmena irimo plokštumai

fa, haz = fuρhaz

Skersinė jėga, lygiagreti su irimo plokštuma

fv, haz = 0,577 foρhaz fo= f0,2

ŽYMENYS: fa, haz – charakteristinis kaitros paveikto ruožo aliuminio tempiamasis, gniuždomasis, lenkiamasis stipris. fv, haz – charakteristinis kaitros paveikto ruožo aliuminio kerpamasis stipris. PASTABA. ρhaz imti iš 15 lentelės.

15 lentelė

Kaitros paveikto ruožo aliuminio suminkštėjimo rodiklis ρhaz

Presuotųjų gaminių – lakštų, plokščių, juostų, trauktųjų vamzdžių – ir kaltinių gaminių iš 6xxx ir 7xxx lydinių, kurių būvis yra T4, T5 ir T6

Lydinio serija

Būvis

ρhaz (MIG suvirinimui)

ρhaz (TIG suvirinimui)

6xxx 7xxx

T4 T5 T6 T6

1,0 0,65 0,65 0,80 1) 1,0 2)

-- 0,60 0,50 0,60 1) 0,80 2)

Lakštų, plokščių, juostų ir kaltinių gaminių iš 5xxx, 3xxx ir 1xxx lydinių, kurių būvis H

Lydinio serija

Būvis

ρhaz (MIG suvirinimui)

ρhaz (TIG suvirinimui)

5xxx 3xxx 1xxx

H22 H24 H14, 16, 18 H14

0,86 0,80 0,60 0,60

1) Naudoti, kai tempiamieji įtempiai veikia skersai kertinės arba sudurtinės siūlės ašies. 2) Naudoti visais kitais, t. y. normalinių, skersinių gniuždomųjų arba šlyties įtempių, atvejais. PASTABOS: 1. Lydinio serijos pirmasis skaičius atitinka pirmąjį lydinio žymens skaičių. 2. MIG – suvirinimas lydžiuoju elektrodu argono aplinkoje. 3. TIG – suvirinimas volframo elektrodu argono aplinkoje. 4. Visiems presuotiesiems gaminiams, lakštams, plokštėms, juostoms, trauktiesiems vamzdžiams ir kaltiniams gaminiams, kurių būvis O ar F, haz  1,0.