Statybos techninis reglamentas STR 2.05.18:2005 „Betoninės ir gelžbetoninės užtvankos ir jų konstrukcijos“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. D1-628

Nr. D1-628

• I skyrius – Bendrosios nuostatos

• 1 p. Šis statybos techninis reglamentas (toliau – Reglamentas) nustato betoninių ir…
• 2 p. Reglamento reikalavimai taikomi ir slėginiams apylankinių pertekliaus vandens pralaidų,…
• 3 p. Reglamente pagrindinis dėmesys skirtas šaliai būdingiausioms BGU, statomoms ant…
• 4 p. Projektuojant BGU ir jų konstrukcijas, turi būti laikomasi Lietuvos Respublikos…
• 5 p. Tais atvejais, kai Lietuvos Respublikos įstatymuose [7.1, 7.2, 7.3, 7.4, 7.5, 7.6, 7.7,…
• 6 p. Reglamentas privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, projektuojantiems ir…

• II skyrius – Nuorodos

• 7 p. Reglamente pateikiamos nuorodos į šiuos dokumentus: 7.1. Lietuvos Respublikos…

• III skyrius – Pagrindinės sąvokos

• 8 p. Reglamente vartojamos pagrindinės sąvokos atitinka sąvokas, pateiktas Lietuvos…
• 9 p. Kitos Reglamente vartojamos sąvokos: 9.1. antifiltracinis paklodas, antifiltracinis…
• 10 p. Reglamente pateikiami žymenys atitinka LST ISO 3898:2002 [7.38] žymenis.
• 11 p. Kiti Reglamente naudojami žymenys ir sutrumpinimai: 11.1. žymenys: o – Koriolio…

• V skyrius – BGU bendras apibūdinimas

• 12 p. BGU yra brangesnės negu analogiškomis sąlygomis statomos gruntinių medžiagų užtvankos.…
• 13 p. Aklinąsias BGU (be pertekliaus vandens pralaidų) ant neuolinių pagrindų statyti…
• 14 p. Techniniams ir ekonominiams BGU rodikliams didelės reikšmės turi užtvankos pagrindo…
• 15 p. Vertinant pagrindų gruntų tinkamumą, reikia atsižvelgti į šias neuolinių gruntų savybes…
• 16 p. BGU yra ypatingi (žr. STR 1.01.06:2002 [7.12]) ir potencialiai pavojingi (žr. STR…
• 17 p. Naudojamų BGU patikimumui ir saugumui padidinti CC2– CC4 pasekmių klasės [7.24] BGU…
• 18 p. NIS sudėtis ir apimtis turi būti numatyta projekte; turi būti pateikta NIS programa,…
• 19 p. Skiriami kontroliniai ir specialieji NIS: 19.1. kontroliniais NIS statybos metu…
• 20 p. Specialieji NIS numatomi projektiniams sprendiniams pagrįsti, skaičiavimams ir…
• 21 p. Visais atvejais numatomi ir reglamentuojami NVS, kuriais operatyviai galima pastebėti…
• 22 p. NIS ir NVS duomenys turi būti nuolat gretinami ir analizuojami.
• 23 p. BGU rekonstruojamos, jei: 23.1. numatoma padidinti aukštutinio bjefo vandens lygį (NPL…
• 24 p. BGU rekonstravimo projekte turi būti įvertinti hidromazgo projekto duomenys, kitų…
• 25 p. BGU rekonstravimas– remontas turi būti numatytas statybos projekte, nurodant galimybę…
• 26 p. BGU klasifikavimas remiasi bendrąja HTS klasifikacija, pateikta STR 2.02.06:2004 [7.24]…
• 27 p. Pagal [7.24] 18 ir 19 p. BGU yra vandens patvenkimo nuolatiniai pagrindiniai, tiek…
• 28 p. Šioms užtvankoms galioja ir savitieji HTS klasifikacijos požymiai pagal [7.24] 20– 28 p.
• 29 p. Papildant [7.24] 53 p., išskiriami šie BGU ant neuolinių pagrindų principiniai tipai:…
• 30 p. Ypatingai svarbus [7.24] 28 p., pagal užtvankų avarijų bei naudojimo sutrikimų galimus…
• 31 p. Praplečiant [7.24] IV skyriaus nuostatas pažymėtina, kad BGU ant neuolinių pagrindų…
• 32 p. BGU ant neuolinių pagrindų priklauso gravitacinių užtvankų grupei – patvenkto vandens…

• VII skyrius – BGU statybos vietos parinkimas

• 33 p. Parenkant BGU statybos vietą, turi būti laikomasi LR įstatymų [7.1–7.3, 7.9, 7.10],…
• 34 p. Pagrindiniai veiksniai, lemiantys BGU statybos vietą: 34.1. topografiniai, nuo kurių…
• 35 p. Papildomi veiksniai, lemiantys BGU statybos vietą: 35.1. esami keliai, elektros…
• 36 p. Upių hidromazgų BGU vietos preliminariai nustatomos sudarant upių laiptavimo schemą.…
• 37 p. 32–36 p. nurodymai ir reikalavimai kompleksiškai įvertinami statybvietės variantų…

• VIII skyrius – Bendrieji konstrukciniai reikalavimai

• 38 p. Principinė slenkstinės BGU schema pateikta 8.1 pav.
• 39 p. Schemoje įvardintos pagrindinės ir kai kurios papildomos BGU dalys. Jų sąrašas pildomas…

• I skirsnis – Priešslenkstis

• 40 p. Priešslenksčio (žr. 8.1 pav., 1', 1“ poz.) paskirtis yra dvejopa: 40.1. antierozinė,…
• 41 p. Antierozinei priešslenksčio paskirčiai įgyvendinti galimų didelių greičių zona turi…
• 42 p. Antifiltracinei priešslenksčio paskirčiai įgyvendinti turi būti įrengtas…
• 43 p. Antifiltracinis paklodas daromas iš gruntinių, bituminių (tarp jų – asfaltbetoninių),…
• 44 p. Antifiltracinio paklodo ilgis La, parenkamas projektuojant užtvankos požeminį kontūrą…
• 45 p. Antifiltracinio paklodo plotis Ba pirmiausia atitinka įtekėjimo zonos plotį ir yra…
• 46 p. Antifiltracinio paklodo storis: 46.1. gruntinių medžiagų paklodo pradžioje ≥ 0,5 m;…
• 47 p. Turi būti užtikrinta lanksti ir sandari antifiltracinio paklodo sąsaja su slenksčio…
• 48 p. Prieš darant antifiltracinį paklodą, reikia tinkamai paruošti pagrindą: 48.1. numačius…
• 49 p. Optimalus antifiltracinio paklodo tipas ir konstrukcija nustatomas atsižvelgiant į…

• II skirsnis – Slenkstis

• 50 p. Slenksčio paskirtis daugialypė. Jis privalo: 50.1. patikimai atlaikyti patvenkto…
• 51 p. Slenksčio paskirties reikalavimai įgyvendinami: 51.1. parenkant tinkamą slenksčio…
• 52 p. Paprasčiausias slenksčio skersinis profilis – trapecija su apvaliais keteros kampais;…
• 53 p. Pagrindinis slenksčio profilis – su kreivine ketera (laiduojančia intensyvią…
• 54 p. Kiti slenksčio profilio variantai: 54.1. siekiant padidinti slenksčio pralaidumą,…
• 55 p. Bet kokio profilio slenksčių priekyje įkomponuojama plieninių, plastikinių ar medinių…
• 56 p. Antifiltracinė užtvara gali būti daroma ir iš gręžtinių bei tranšėjinių betoninių…
• 57 p. Antifiltracinė užtvara gali būti numatyta ir priešslenksčio antifiltracinio paklodo…
• 58 p. Paprasčiausias slenksčio išilginis vaizdas hidrotechnine prasme susidaro, kai…
• 59 p. Sudėtingesni vaizdai susidaro naudojant uždorius: 59.1. jei suprojektuota tik viena…
• 60 p. Taurai reikalingi ne tik slenksčio angoms sudaryti, bet ir uždoriams, jų valdymo…
• 61 p. Taurai padidina slenksčio plotį, bet užtat supaprastėja uždoriai, jų valdymo įranga,…
• 62 p. Taurų skaičius priklauso nuo slenksčio angų skaičiaus, kuris nustatomas atliekant…
• 63 p. Taurų forma ir matmenys profilyje derinami su slenksčio pado pločiu, uždorio tipu,…
• 64 p. Taurų forma plane turi užtikrinti sklandų, su minimaliais hidrauliniais nuostoliais…
• 65 p. Taurų matmenys plane turi būti nustatomi konstrukciniais skaičiavimais, atsižvelgiant į…
• 66 p. Slenksčio išilginiame vaizde būtina numatyti slenksčio skaidymą į sekcijas…
• 67 p. Bendrasis (suminis) slenksčio plotis Bsp bendriausiu atveju apskaičiuojamas pagal…
• 68 p. Turi būti numatytas reikiamas įlaidinės antifiltracinės užuolaidos pratęsimas į šonus…
• 69 p. Įprastinio slenksčio vaizdo plane du variantai parodyti 8.1 pav., a ir b.
• 70 p. Siekiant kuo daugiau sumažinti slenksčio plotį ir vandens liejimosi aukštį, atsisakyti…
• 71 p. Sudėtingų planinių formų slenksčiai būna neaukšti.
• 72 p. Didesnėms užtvankoms sudėtingų planinių formų slenksčio efektas gali būti panaudotas…

• III skirsnis – Užslenkstis

• 73 p. Užslenksčio paskirtis – efektyviai raminti per slenkstį persiliejusio vandens audringą…
• 74 p. Užslenkstis turi būti itin patikimas ir stiprus, todėl daromas iš gelžbetonio…
• 75 p. Užslenksčio paviršius sklandžiai susiejamas su slenksčio vandens nubėgimo šono kontūru,…
• 76 p. Pagrindinis audringos tėkmės raminimo būdas – sudaryti ties užslenksčiu apsemtą…
• 77 p. Paprasčiausias hidraulinio šuolio apsėmimo ir užslenksčio konstrukcijos atvejis…
• 78 p. Jei (8.9) sąlyga netenkinama, galima numatyti platėjantį užslenkstį, kuriame sumažėja…
• 79 p. Jei platėjantis užslenkstis nepakankamai efektyvus, numatomi tėkmės ramintuvai: 79.1.…
• 80 p. Gali būti taikomi įvairūs 79 p. aptarti ramintuvų deriniai, pagrįsti hidrauliniais ir…
• 81 p. Gali būti sudaromas kitoks, negu 75 ir 76 p. apibrėžtasis, tėkmės režimas žemutiniame…
• 82 p. Išilginiame pjūvyje užslenkstis yra ištisinė plokštė: jos paviršius horizontalus,…
• 83 p. Užslenksčio plokštės storis apskaičiuojamas naudojantis HTS gretinamąja patirtimi, o…
• 84 p. Užslenksčio plokštėje turi būti suprojektuoti geofiltracijos vandens ištekėjimo…
• 85 p. Po užslenksčiu turi būti paklotas plokščiasis drenažas iš žvyro, gargždo ar skaldos ir…
• 86 p. Užslenksčio ilgis, Lst, galiojant 75 ir 76 p. apibrėžtam tėkmės režimui, susiejamas su…
• 87 p. Užslenkstis plane gali būti pastovaus pločio arba platėjantis (žr. 74 ir 78 p.): 87.1.…
• 88 p. Platūs užslenksčiai išilginėmis siūlėmis skaidomi į sekcijas; siūlių vietos derinamos…

• IV skirsnis – Risberma

• 89 p. Risbermos paskirtis – toliau raminti nuo užslenksčio atbėgančio vandens tėkmę, mažinti…
• 90 p. Hidrodinaminiai poveikiai risbermos dangai yra daug mažesni negu užslenksčio, todėl…
• 91 p. Risbermos pradinis plotis Br atitinka užslenksčio galinį plotį , t. y. Br = . Toliau…
• 92 p. Risbermos ilgis Lr siejasi su užslenksčio ilgiu: Lr = (0,7 - 1,4) Lst. Daugiklis 0,7…
• 93 p. Risbermos skerspjūvio forma yra stačiakampė; mažų BGU, šliuzų reguliatorių risbermų…

• V skirsnis – Galinis tvirtinimas

• 94 p. Galinio tvirtinimo paskirtis – pabaigti raminti nuo risbermos atitekėjusio vandens…
• 95 p. Šiam svarbiam tikslui įgyvendinti efektyviausia priemonė yra kaušo (išplovimo duobės)…
• 96 p. Patikimiausias, bet brangiausias, kaušo sudarymas – iškasant jį statybos metu, nes…
• 97 p. Numatant natūralų kaušo formavimąsi taikomi du būdai: 97.1. panaudojant 92 p. paminėtą…
• 98 p. Tiek 95.1 p., tiek 95.2 p. nurodytu atveju prieš natūralaus kaušo formavimosi pradžią…
• 99 p. Kaušo gali nebūti už mažų BGU ir ypač už šliuzų reguliatorių, kai nenumatoma santykinai…

• VI skirsnis – Ramtai

• 100 p. Ramtų paskirtis dvejopa: 100.1. susieti BGU su greta esančiomis gruntinės užtvankos…
• 101 p. Susiejantieji ramtai būna įvairių geometrinių formų ir konstrukcijų. Geometrinė forma…
• 102 p. Paprasčiausias ir pigiausias yra 8.1 pav., a parodytas įtekėjimo dalies susiejantysis…
• 103 p. Pranašesnis įtekėjimo dalies ramtas – atbulinė siena su kūgiu (8.1 pav., b).
• 104 p. Hidrauliškai pranašiausias ramtas – aukštesnė už MaksPL vertikali siena, elipse…
• 105 p. Centrinės BGU dalies susiejantieji ramtai – vertikalios lygiagretės betoninės ar…
• 106 p. Žemutinės BGU dalies susiejantieji ramtai (ties užslenksčiu bei risberma) yra paprastų…
• 107 p. Konstrukcine prasme susiejantieji ramtai yra savitos atraminės sienos, kurios gali…
• 108 p. Optimalus susiejančiųjų ramtų tipas nustatomas pagal techninių ir ekonominių…
• 109 p. Susiejančiųjų ramtų konstravimo, skaičiavimų ir statybos klausimai nagrinėjami…
• 110 p. Skiriančiųjų ramtų projektavimo pagrindinis tarpsnis yra optimalaus ilgio ir formos…
• 111 p. Skiriančiųjų ramtų konstravimo ir skaičiavimų uždaviniai pagrindiniu ir kontroliniu…

• VII skirsnis – Drenažai ir atvirkštiniai filtrai

• 112 p. Drenažų reikmės bei jų išdėstymas aptartas šio skyriaus I– VI skirsniuose.
• 113 p. Drenažui turi būti naudojamas gargždas, žvyras arba skalda iš stiprių uolinių padermių,…
• 114 p. Drenažas klojamas įvairiomis formomis: 114.1. ištisiniu plotu (plokščiasis drenažas),…
• 115 p. Drenažas iš BGU pagrindo ar šonų grunto pusės turi būti apsuptas 1–3 sluoksniais…
• 116 p. Atvirkštiniam filtrui gali būti naudojamos natūralios ir dirbtinės medžiagos: 116.1.…
• 117 p. Vienas iš svarbiausių gargždo, žvyro ar skaldos tinkamumo drenažui, smėlio, žvyro ar…
• 118 p. Leistinės Cn reikšmės Cu, adm priklauso nuo greta esančių gruntų savybių, atvirkštinio…
• 119 p. Dirbtinių porėtų bei geosintetinių medžiagų panaudojimo sąlygos atvirkštiniams filtrams…
• 120 p. Gruntinių medžiagų, granuliuoto šlako atvirkštinių filtrų bei drenažo sluoksnio storis…
• 121 p. Reikalingas atvirkštinio filtro sluoksnių kiekis, sluoksnių dalelių būdingieji…
• 122 p. BGU drenažai ir atvirkštiniai filtrai turi būti labai atsakingai suprojektuoti ir…

• VIII skirsnis – Deformacinės siūlės ir jų sandarinimas

• 123 p. Projektuojant BGU, turi būti numatytos tokios siūlės: 123.1. nuolatinės, kurios būna…
• 124 p. Siūlių tipai ir vietos parenkamos pagal BGU sekcijų matmenis, kurie nustatomi…
• 125 p. Nuolatinės deformacinės siūlės plotį reikia nustatyti gretinant šiuos skaičiavimų…
• 126 p. Preliminarūs nuolatinių deformacinių siūlių pločiai gali būti: 126.1. temperatūrinių –…
• 127 p. Nuolatinių deformacinių siūlių konstrukcijoje reikia numatyti (žr. 8.9 pav.): 127.1.…
• 128 p. Nuolatinės deformacinės siūlės būna: 128.1. pagal padėtį siūlėje: 128.1.1. vertikalios;
• 129 p. Projektuojant deformacinių siūlių sandariklių konstrukcijas turi būti atsižvelgta į…
• 130 p. Paprastos laikinosios (statybinės) siūlės tarp betonavimo blokų nesandarinamos. Kad…

• IX skirsnis – Uždoriai, jų valdymo įranga, tarnybos ir susisiekimo tiltai

• 131 p. BGU daugiausia naudojami uždoriai skirstomi į šias kategorijas: 131.1. pagal paskirtį:…
• 132 p. Uždorių matmenys derinami su vandens pralaidų angų matmenimis (žr. STR 2.02.06:2004, IX…
• 133 p. Uždoriai daugiausia gaminami iš plieno, todėl juos projektuojant reikia vadovautis STR…
• 134 p. Uždorių valdymo įranga siejasi su uždorių tipais, jų dydžiais, valdymo reikmėmis ir…
• 135 p. Tarnybos tiltai reikalingi uždorių naudojimo reikmėms tenkinti. Jie projektuojami…
• 136 p. Susisiekimo tiltai – dažnas BGU elementas, iš esmės lemiantis BGU slenksčio, taurų bei…
• 137 p. Projektuojant BGU, skaičiavimais turi būti pagrįsti ir įvertinti: 137.1. pagrindiniai…
• 138 p. CC2, CC3 ir CC4 pasekmių klasių BGU turi būti atliekami šie pagrindiniai skaičiavimai:…
• 139 p. Projektuojant CC1 pasekmių klasės BGU, kai kurie 138 p. nurodyti skaičiavimai gali būti…
• 140 p. CC3 ir CC4 pasekmių klasių BGU skaičiavimai turi būti pagrindžiami eksperimentiniais…
• 141 p. BGU skaičiavimai turi būti atliekami vadovaujantis STR 2.05.03:2003 [7.25], STR…
• 142 p. Skaičiavimus reikia atlikti statybos, naudojimo ir remonto, o surenkamosioms…
• 143 p. Projektuojant BGU privalomos šios hidrologinės charakteristikos: 143.1. būdingieji…
• 144 p. Prie privalomųjų hidrologinių duomenų taip pat priskiriami bendrame hidromazge esančių…
• 145 p. Skaičiavimams reikiamus duomenis reikia imti iš hidrologinių metraščių, žinynų, upių…
• 146 p. Pagrindinėms upės/upelio hidrologinėms charakteristikoms (vandens lygiui, greičiams,…
• 147 p. Projektuojant BGU, ypač svarbios upės skaičiuotinės maksimaliųjų debitų reikšmės. Jos…
• 148 p. Vandens ūkio skaičiavimai – plačios apimties įvairiapusiškai susijusių techninių,…
• 149 p. Būsimos Vandens tvenkinio įvertinimui reikia: 149.1. sudaryti Vandens tvenkiniui…
• 150 p. Skiriant Vn, visą ar jo dalį, upės debitui reguliuoti, sprendžiama, kokį galima…

• III skirsnis – Hidrauliniai skaičiavimai

• 151 p. Atliekant BGU hidraulinius skaičiavimus, 9.1 lentelėje nurodytų tikimybių upės…
• 152 p. Upės skaičiuotinio maksimaliojo debito transformavimasis į < nustatomas specialiais…
• 153 p. BGU skaičiuotinis maksimalusis debitas išreiškiamas formule: , (9.2)
• 154 p. Vienas iš svarbiausių hidraulinių skaičiavimų etapų yra maksimaliojo linijinio debito…
• 155 p. Pagal pagrindinio hidraulinių skaičiavimų atvejo BGU skaičiuotinį maksimalųjį debitą…
• 156 p. Kontroliniais hidraulinių skaičiavimų atvejais reikia: 156.1. patikrinti mažesnės…
• 157 p. Upėse su kaskadiniu hidromazgų išdėstymu projektuojamos BGU skaičiuotinis maksimalusis…
• 158 p. Ties BGU užslenksčiu visais skaičiavimo atvejais turi būti užtikrintas hidraulinio…
• 159 p. Atskirą hidraulinių skaičiavimų etapą sudaro upės vagos žemiau slenkstinės BGU…
• 160 p. Praleidžiant kontrolinio hidraulinių skaičiavimų atvejo (žr. 147 p.) BGU skaičiuotinį…

• IV skirsnis – Geofiltracijos skaičiavimai

• 161 p. BGU geofiltracija vyksta pagrindo grunte (po BGU), per BGU (priešslenkstį, slenkstį)…
• 162 p. Geofiltracija sąlygoja nepalankias BGU apkrovas ir poveikius, todėl yra reguliuojama…
• 163 p. BGU požeminis kontūras (PK) – jos sąlyčio su pagrindo bei šonų gruntais paviršius. PK…
• 164 p. Geofiltracijos tėkmė BGU pagrinde ir šonuose reguliuojama apribojant ją vandeniui…
• 165 p. BGU geofiltracijos skaičiavimų tikslas yra: 165.1. apskaičiuoti geofiltracijos parametrus;
• 166 p. Geofiltracijos skaičiavimais ir tyrimais reikia nustatyti šiuos geofiltracijos…
• 167 p. BGU ir antifiltracinių priemonių GFS nustatomas skaičiavimais bei gruntų…
• 168 p. GFS yra saugos ribinio būvio HYD (žr. STR 2.02.06:2004 [7.24]) atvejis. Jis yra…
• 169 p. Skiriamas bendrasis ir vietinis gruntų filtracinis stiprumas: 169.1. vertinant pagal…
• 170 p. Jei bent viena GFS sąlyga (9.1 pav., 169 p.) netenkinama, turi būti keičiama BGU…
• 171 p. Projektuojant drenažus ir atvirkštinius filtrus, reikia: 171.1. nustatyti…
• 172 p. Esminiai atvirkštinio filtro tinkamumo rodikliai yra jo gretimų sluoksnių dalelių…
• 173 p. Atvirkštinio filtro sluoksnių storiai parenkami taip: 173.1. kai grunto dalelių…
• 174 p. Vietoje gruntinių atvirkštinių filtrų naudojant porėto betono ar geosintetikos…
• 175 p. BGU, jų konstrukcijos ir pagrindai skaičiuojami jų ribiniams būviams dalinių…
• 176 p. Bendrojo stiprumo, stabilumo, deformacijų, plyšių atsiradimo ir statybinių siūlių…
• 177 p. Vietinio stiprumo ir plyšių atsiradimo skaičiavimus reikia atlikti atskirų BGU elementų…
• 178 p. BGU, atskirų jos elementų ir pagrindo gruntų stiprumo ar stabilumo skaičiavimus reikia…
• 179 p. Jeigu projekte numatyta hidromazgą pradėti naudoti palaipsniui (atskirais etapais),…
• 180 p. Skaičiuojant BGU, reikia naudoti šiuos pagrindinius dalinius koeficientus: 180.1. BGU…
• 181 p. BGU bendrąjį stiprumą ir stabilumą bei atskirų elementų vietinį stiprumą reikia…
• 182 p. Kontaktinių įtempių po BGU dydžiai ir pobūdis būtini skaičiuojant BGU slenksčio,…
• 183 p. Skaičiavimams turi būti sudaryta tiksli skaičiavimų schema, nustatyti ir įvertinti visi…
• 184 p. Jei BGU elementas: 184.1. labai standus (pvz., aukštas, masyvus BGU slenkstis);
• 185 p. Jei BGU elementas turi stačiakampę pado formą, bet yra nesimetriškai apkrautas,…
• 186 p. Jei negalioja bent viena iš 184.1 ir 184.3 p. sąlygų, kontaktiniai įtempiai…
• 187 p. Atskirai statant BGU taurus, ramtus ir pamato plokštę, viso statinio pagrindo reakcija…
• 188 p. Kontaktinių įtempių skaičiavimai turi būti atliekami visoms poveikių ir apkrovų…
• 189 p. Turi būti apskaičiuotas BGU slenksčio, atskirųjų taurų bei ramtų stabilumas,…
• 190 p. BGU slenksčio stabilumas apibūdinamas jo atsparumu nustūmimui: 190.1. skiriamos šios…
• 191 p. BGU slenksčio stabilumas apvertimui tikrinamas sąlyga: , (9.27)
• 192 p. BGU slenksčio stabilumas iškėlimui tikrinamas sąlyga: , (9.28)
• 193 p. Atskirųjų BGU taurų stabilumo skaičiavimai analogiški BGU slenksčio skaičiavimams.
• 194 p. Atskirųjų ramtų stabilumo skaičiavimai pateikiami geotechninio projektavimo…

• IX skirsnis – BGU stiprumo skaičiavimai

• 195 p. Svarbiausia apskaičiuoti BGU slenksčio stiprumą.
• 196 p. Slenkstis yra sudėtinga erdvinė konstrukcija, bendruoju atveju susidedanti iš pamato…
• 197 p. BGU slenksčio stiprumo skaičiavimai išskiriami į dvi dalis: 197.1. bendrojo slenksčio…
• 198 p. Bendrasis BGU slenksčio stiprumas savo ruožtu skaičiuojamas dviem kryptimis – išilgai…
• 199 p. Skaičiuojant stiprumą išilgai tėkmės, daroma taip: 199.1. sudaromos skaičiuotinės…
• 200 p. Skaičiuojant BGU slenksčio stiprumą skersai tėkmės, daroma taip: 200.1. sudaromos…
• 201 p. Vietinis BGU slenksčio stiprumas skaičiuojamas atskiriems slenksčio elementams: 201.1.…
• 202 p. Bendrojo ir vietinio stiprumų skaičiavimų rezultatai (armavimo procentai ir kt.)…
• 203 p. Inkarinio AP skaičiavimai: 203.1. inkarinio AP perimama šlyties jėga, tenkanti jo 1 m…

• X skyrius – Poveikiai, apkrovos ir jų deriniai

• 204 p. Šiame skyriuje aptariami poveikiai, apkrovos ir jų deriniai, kurie yra reikalingi…
• 205 p. Skiriami pagrindiniai ir ypatingieji poveikių ir apkrovų deriniai (toliau – PAD).
• 206 p. pagrindiniai PAD yra du: 206.1. pirmasis pagrindinis PAD (toliau – PPAD-1) apibūdinamas…
• 207 p. Ypatingieji PAD (toliau – YPAD) bendruoju atveju gali būti penki. Jie sudaromi iš…
• 208 p. Poveikių ir apkrovų deriniai turi būti sudaromi atskirai statybos, naudojimo ir remonto…
• 209 p. Poveikių ir apkrovų daliniai koeficientai parenkami vadovaujantis STR 2.06.15:2004 [7.27].
• 210 p. Skaičiuojant BGU bendrąjį stiprumą ir stabilumą savojo svorio, temperatūros, drėgmės ir…
• 211 p. Skaičiuojant BGU svorį, betono tankį CC2, CC3 ir CC4 pasekmių klasės BGU reikia…
• 212 p. Betono tankį CC1 pasekmių klasės BGU – visais atvejais, o CC2, CC3 ir CC4 klasių BGU –…
• 213 p. Vandens ir geofiltracijos slėgių jėgos skaičiuojamos pagal STR 2.05.15:2004 [7.27].
• 214 p. Porų vandens slėgį įmirkusiame grunte reikia įvertinti skaičiuojant stabilumą…
• 215 p. Temperatūros poveikius reikia nustatyti pagal daugiamečių oro temperatūros stebėjimų…
• 216 p. Dinamines apkrovas, susidarančias leidžiant vandenį į ŽB, reikia nustatyti: 216.1. CC1…
• 217 p. HTS ir jų elementams vartojamas betonas turi tenkinti LST EN 206-1:2002 [7.39] ir šio…
• 218 p. Atsižvelgiant į sudėtingas vartojimo sąlygas, išskiriamos keturios būdingiausios BGU…
• 219 p. Išorinių zonų (I, II, III) storis priimamas pagal užtvankų tipą, įtempių būklę,…
• 220 p. Dabartinis zonų betonui reikalingų (deklaruojamų) rodiklių sąrašas pateiktas 11.1…
• 221 p. Reikalavimai betonui ir gelžbetoniui taip pat turi būti nustatomi pagal aplinkos…
• 222 p. Pagal LST EN 206-1:2002 [7.39] konstrukcijoms taikytinos šios betono gniuždomojo…
• 223 p. Reikiama betono gniuždomojo stiprio klasė C parenkama pagal konstrukcijų matmenis,…
• 224 p. Betono atsparumas vandens įsiskverbimui (nelaidumas vandeniui) reglamentuojamas toms…
• 225 p. Betono atsparumas šalčiui reglamentuojamas toms konstrukcijoms, kurias veikia drėgna…
• 226 p. HTS betonui gali būti nurodomi papildomi, tyrimais pagrįsti reikalavimai: tempiamasis…
• 227 p. Projektuojant HTS elementus, kurių neveikia vanduo ar drėgmė, naudojamas įprastas…
• 228 p. Reikalavimai medžiagoms, naudojamoms HTS betonui gaminti: 228.1. cementai turi atitikti…
• 229 p. Maksimalų vandens ir cemento santykį (v/c), minimalų cemento kiekį, minimalų oro kiekį…
• 230 p. Masyvių HTS betonavimui reikia naudoti: 230.1. mažo plastiškumo mišinius (kūgio…
• 231 p. Masyvius užtvankų statinius reikia betonuoti aukštais ir blokais (11.1 pav.). Reikia…
• 232 p. HTS konstrukcijoms armuoti vartojamas standartus atitinkantis sertifikuotas tokių rūšių…

• XII skyrius – Betoninės ir gelžbetoninės BGU konstrukcijos

• I skirsnis – Pagrindiniai reikalavimai

• 233 p. Projektuojant betonines ir gelžbetonines BGU konstrukcijas, būtina numatyti ir laikytis…
• 234 p. Nuolatinės ir laikinosios siūlės: 234.1. nuolatines deformacines– sėdimo siūles ir…
• 235 p. Projektuojant surenkamąsias – monolitines konstrukcijas, turi būti numatytos priemonės,…

• II skirsnis – Skersinis ir išilginis armavimas

• 236 p. Atstumą tarp gretimų armatūros strypų paviršių horizontaliose ir vertikaliose pjūvių…
• 237 p. Atstumas (pagal elemento plotį) tarp pagrindinės armatūros strypų masyviose…
• 238 p. Betoninio apsauginio sluoksnio storis turi būti parinktas atsižvelgiant į [7.31] bei…
• 239 p. Armatūrą turi dengti pakankamo storio apsauginis betono sluoksnis: 239.1. pagrindinės…
• 240 p. Siekiant sumažinti susidariusių plyšių plotį masyviose, neatspariose supleišėjimui…
• 241 p. Jei armatūros strypai skerspjūvyje išdėstomi keliomis eilėmis, atskirų eilių strypų…
• 242 p. Siekiant padidinti iš anksto neįtemptųjų gelžbetoninių konstrukcijų ilgaamžiškumą,…
• 243 p. Išilgai tempiami ir gniuždomi armatūros strypai turi būti pakankamai vienodi ir…
• 244 p. Elementų, dirbančių viena kryptimi, paskirstymo armatūros skerspjūvio plotas turi būti…
• 245 p. Suduriant armatūrą suvirinimo būdu, turi būti atsižvelgta į [7.31] reikalavimus.
• 246 p. Konstrukcijose, veikiamose ciklinių apkrovų, kurių patvarumas tikrinamas skaičiavimais,…
• 247 p. Lenkiamuose elementuose, kurių skerspjūvio aukštis didesnis kaip 700 mm, prie elemento…
• 248 p. Prie visų gelžbetonio elemento paviršių, šalia kurių išdėstoma išilginė skaičiuotinė…
• 249 p. Ekscentriškai gniuždomų strypinių elementų bei lenkiamų elementų gniuždomoje zonoje…
• 250 p. Elementuose, kuriuose nėra atlenktos armatūros strypų ir kuriuose yra skaičiuotinė…
• 251 p. Lenkiamų– sukamų elementų surištų strypynų sankabos turi būti uždaros, o sankabų galai…
• 252 p. Gelžbetonio elementuose įrengiamas angas reikia išdėstyti tarp tinklų ar strypynų…
• 253 p. Projektuojant plienbetonio konstrukcijas, kuriose numatomas bendras armatūros ir…
• 254 p. Gelžbetoninės konstrukcijos gali būti armuojamos armatūrinėmis santvaromis, armatūros…
• 255 p. Armatūra sudedama į klojinius naudojant mechanizmus; turi būti siekiama, kad…
• 256 p. Neleidžiama didinti apskaičiuotą eksploatacinėms apkrovoms darbo armatūros skerspjūvio…
• 257 p. Atviras, veikiamas šalčio betoninių statinių zonas, esančias kintamojo vandens lygio…
• 258 p. Konstruojant iš anksto įtemptuosius gelžbetoninius elementus, turi būti laikomasi…
• 259 p. Prie iš anksto įtemptosios armatūros privirinti ar pritvirtinti privirinant kitus…
• 260 p. Išilginę neįtemptą armatūrą reikia išdėstyti arčiau elemento paviršiaus, kad sankabos…
• 261 p. Įtempiama strypinė armatūra išdėstoma kiekvienos briaunos ašyje arba simetriškai…
• 262 p. Rumbuoti karštai valcuotos armatūros 10 mm ir didesnio skersmens strypai suduriami…
• 263 p. Iš anksto įtemptųjų elementų armatūros inkaravimo ruožai (ne trumpesni kaip 20 cm)…
• 264 p. Jeigu atraminėse elemento dalyse iš anksto įtemptoji armatūra išdėstoma koncentruotai,…
• 265 p. Papildoma skersinė armatūra konstruojama uždarų sankabų pavidalu iš S 400 klasės strypų.

• III skirsnis – Betoninių ir gelžbetoninių konstrukcijų skaičiavimai

• 266 p. Pagrindinės skaičiavimo nuostatos: 266.1. betoninės ir gelžbetoninės konstrukcijos…
• 267 p. Surenkamosios–monolitinės bei su standžia armatūra armuotos konstrukcijos…
• 268 p. Inkaruotų į pagrindą užtvankų projektavimas turi būti pagrįstas skaičiavimų ir bandymų…
• 269 p. Apskaičiuojant surenkamųjų konstrukcijų atsparumą keliant, transportuojant ir…
• 270 p. Vandens priešslėgio, veikiančio skaičiuotinus elementų pjūvius, dydis nustatomas…
• 271 p. Strypinius ir plokščius elementus veikiantis vandens priešslėgis įvertinamas kaip…
• 272 p. Strypinių ir plokščių elementų skaičiuotinuose pjūviuose veikianti priešslėgio įrąža…
• 273 p. Tikrinant atsparius pleišėjimui elementus imama, kad nuo statinio viršutinės briaunos…
• 274 p. Tikrinant neatsparius pleišėjimus elementus imama, kad vandens slėgio intensyvumas…
• 275 p. CC3 ir CC4 pasekmių klasės statiniams priešslėgio ploto efektyvumo koeficientų a2b…
• 276 p. Neturint bandymų duomenų, lenkiamų, ekscentriškai gniuždomų bei ekscentriškai tempiamų…
• 277 p. Elementų gniuždomos betono zonos aukštis nustatomas remiantis plokščių pjūvių hipoteze.…
• 278 p. Būtina patikrinti, kad konstrukcijų elementai (pvz., vandens pralaidos, bangų veikiamos…
• 279 p. Tikrinant konstrukcijos laikymo galią ir tinkamumą naudoti, vidinės įrąžos (įtempiai)…
• 280 p. Skaičiuojant statiškai sprendžiamas strypines konstrukcijas, kurių h/l < 1,3 (čia h –…
• 281 p. Statiškai nesprendžiamų strypinių konstrukcijų vidinės įrąžos ir poslinkiai nustatomi…
• 282 p. Skaičiuojant HTS betoninius ir gelžbetoninius elementus, būtina atsižvelgti į…
• 283 p. Skaičiavimai, kurie šiomis normomis nereglamentuojami, turi būti atliekami pagal [7.31].
• 284 p. Stiprumo ir patvarumo skaičiavimas: 284.1. skaičiuojant betoninius elementus turi būti…
• 285 p. Gelžbetoninių elementų pleišėjimo ir deformacijų skaičiavimas: 285.1. plyšių…
• 286 p. Betoninių ir gelžbetoninių konstrukcijų skaičiavimas temperatūriniams ir drėgmės…

• XIII skyrius – Baigiamosios nuostatos

• 287 p. Ginčai dėl Reglamento taikymo nagrinėjami įstatymų numatyta tvarka.

Nutarimas, kuriuo patvirtintos statybos techninis reglamentas str 2.05.18:2005 „betoninės ir gelžbetoninės užtvankos ir jų konstrukcijos“

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. D1-628.

Straipsnių sąrašas JSON formatu · visas aktas JSON formatu · šio akto pakeitimai (Atom)