1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas
Asmenų delegavimo į tarptautines ir europos sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo 1 straipsnis
1. Šis įstatymas nustato asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas prioritetų tvirtinimą, delegavimo koordinavimą, pretendentų į pareigas, į kurias gali būti deleguojama, atrankos principus, delegavimo tvarką, delegavimo į rinkimų stebėjimo misijas rezervo sudarymą, deleguojamų asmenų darbo užmokesčio nustatymą ir socialinių garantijų deleguojamiems asmenims suteikimą.
2. Šis įstatymas taikomas karjeros valstybės tarnautojams, statutiniams valstybės tarnautojams, įskaitant ir tuos atvejus, kai šio straipsnio 31 dalyje nustatyta tvarka jie siunčiami dirbti į Europos išorės veiksmų tarnybą ar laikinai perkeliami į ją pagal Kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygų, nustatytų 1961 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentu Nr. 31 (EEB), Nr. 11 (EAEB), nustatančiu Europos ekonominės bendrijos ir Europos atominės energijos bendrijos pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygas, su visais pakeitimais (toliau – Kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygos), 2 straipsnio b ir e punktus, taip pat valstybės pareigūnams, kuriems netaikomas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas ir kurie pagal jų veiklą reglamentuojančius įstatymus ir šį įstatymą gali būti deleguojami, (toliau – valstybės pareigūnai), viešosios įstaigos ar nacionalinės plėtros įstaigos, kurioms Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka pavesta administruoti Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamos paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektus arba vykdyti veiklą, skatinančią inovacijas, verslo plėtrą ir investicijų pritraukimą, darbuotojams (toliau – viešosios įstaigos ar nacionalinės plėtros įstaigos darbuotojai) ir kitiems asmenims.
3. Šis įstatymas netaikomas kariams ir krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojams, žvalgybos pareigūnams, tarnaujantiems pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartis, ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, dalyvaujantiems užsienyje vykstančiose tarptautinėse karinėse operacijose, pratybose ir kituose karinio bendradarbiavimo renginiuose, kariams, siunčiamiems į užsienio valstybių ir tarptautines karines ar gynybos institucijas, pedagoginiams darbuotojams, siunčiamiems dirbti į Europos mokyklas, asmenims, vykdantiems ar vykstantiems vykdyti lituanistinį švietimą užsienyje, specialistams, vykstantiems dirbti į Lietuvos diasporos organizacijas ir kultūros įstaigas, taip pat asmenims, kurių negalima deleguoti pagal jų veiklą reglamentuojančius įstatymus.
3¹. Šio įstatymo 7 straipsnio ir III skyriaus nuostatos netaikomos karjeros valstybės tarnautojams ir statutiniams valstybės tarnautojams, siunčiamiems dirbti į pareigas Europos išorės veiksmų tarnyboje ar laikinai į jas perkeliamiems pagal Kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio b ir e punktus; kitos šio įstatymo nuostatos jiems taikomos mutatis mutandis. Karjeros valstybės tarnautojo ar statutinio valstybės tarnautojo, dalyvaujančio Europos išorės veiksmų tarnybos atrankoje į šioje dalyje nurodytas pareigas, prašymu užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka Užsienio reikalų ministerija išduoda Europos išorės veiksmų tarnybos reikalaujamą pažymą, patvirtinančią valstybės tarnautojo statusą ir kitas Europos išorės veiksmų tarnybos nurodytas aplinkybes, ir nurodo remianti atrankoje dalyvaujančio karjeros valstybės tarnautojo ar statutinio valstybės tarnautojo kandidatūrą. Tokia pažyma išduodama tik šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytos institucijos, deleguojančios asmenis į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas, (toliau – deleguojančioji institucija), pritarimu.
4. Šis įstatymas netaikomas asmenims į Europos Sąjungos rinkimų stebėjimo misijas siųsti, išskyrus šio įstatymo 10 straipsnį, 11 straipsnio 1 ir 2 dalis, 12, 13, 14 straipsnius ir 16 straipsnio 2 dalį, kurie mutatis mutandis taikomi pretendentų vykti į šias misijas atrankai, ir 23 straipsnio 2 dalį.
5. Šis įstatymas netaikomas asmenims į užsienio reikalų ministro tvirtinamame sąraše nurodytas žemesnes negu misijos vadovo ar jo pavaduotojo pareigas Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos misijose, įskaitant jos išorinius biurus, siųsti, kai ši organizacija apmoka pragyvenimo ir apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis išlaidas, išskyrus šio įstatymo 10 straipsnį, 11 straipsnio 1 ir 2 dalis ir 16 straipsnio 2 dalį, kurie mutatis mutandis taikomi pretendentų vykti į šias misijas, įskaitant jos išorinius biurus, atrankai, ir 23 straipsnio 2 dalį.