45 punktas

45. Tos pačios žemės naudmenos ekologinis potencialas gali skirtis dėl gamtinių savybių ir ūkinio naudojimo ypatumų, todėl vertinant vienarūšės žemės naudmenos ekologinį potencialą atsižvelgiama į papildomus ekologinį potencialą mažinančius ar didinančius veiksnius, pagal kuriuos atitinkamai mažinamas ar didinamas arealo ekologinis potencialas:

45.1. Plotai, apaugę sumedėjusia augalija (miškai, želdiniai, krūmynai), yra natūraliausios žemės naudmenos, veiksmingai atliekančios bioprodukcinę, ekologinio kompensavimo funkciją ir priskiriamos patikimo ekologinio potencialo arealams. Šių naudmenų ekologinis potencialas priklauso nuo medyno amžiaus ir rūšinės sudėties įvairumo. Kuo šios savybės mažiau išreikštos, tuo miško ekologinis potencialas mažesnis. Miestuose, miesteliuose ekologinį potencialą lemia miškų medynų, želdinių polajo pobūdis – natūralus, krūmine, žoline augmenija apaugęs plotas priskiriamas patikimam ekologiniam potencialui. Horizontaliai apželdintų dirbtinių paviršių ekologinis potencialas priklauso nuo grunto storio. Patikimo ekologinio potencialo plotas yra tik toks paviršius, ant kurio auga medžiai.

45.2. Pelkių ekologinis potencialas priklauso nuo būdingos pelkinės augalijos gausumo, hidrologinio režimo natūralumo. Patikimo ekologinio potencialo arealams priskiriamos nenusausintos, žemės gelmių išteklių eksploatacijos nepažeistos pelkės su būdinga pelkine augalija.

45.3. Paviršinių vandens telkinių ekologinio potencialo vertinimo kriterijai nustatyti Paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. D1-210 „Dėl Paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodikos patvirtinimo“. Patikimo ekologinio potencialo arealams priskiriami natūralūs, labai geros ir geros ekologinės būklės vandens telkiniai.

45.4. Pievų ir ganyklų ekologinis potencialas priklauso nuo būdingos, gamtines sąlygas atitinkančios augalijos natūralumo ir įvairiarūšiškumo. Pievoms priskiriami ir kultūrine veja apsodinti plotai. Patikimam ekologiniam potencialui priskiriamos ekstensyviai naudojamos vietovei būdinga įvairiarūše augalija apaugusios pievos. Dirbtinai įsėtos dažnai šienaujamos pievos su vyraujančiais vienos rūšies žoliniais augalais (kultūrinė veja) priskiriamos silpnam ekologiniam potencialui. Miestuose, miesteliuose pievų (vejų) ekologinį potencialą lemia žolynų rūšinės sudėties įvairumas Horizontaliai žoline augalija apželdintų dirbtinių paviršių ekologinis potencialas priklauso nuo grunto storio ir žolinės augmenijos įvairumo.

45.5. Dirbamos žemės ekologinis potencialas priklauso nuo naudojamo žemės dirbimo būdo, žemės sklypų sąskaidos. Ariamos žemės ekologinį potencialą didina vystoma agrarinė miškininkystė, beariminė žemdirbystė, ekologinis žemės ūkis, žemės ūkio naudmenų suskaidymas mažesniais sklypais.

45.6. Technogenine danga padengti plotai neatlieka ekologinių kraštovaizdžio funkcijų ir yra priskiriami stipriai pažeistam ekologiniam potencialui.