63 punktas

63. Neurbanizuotų ir neurbanizuojamų teritorijų savivaldybės ir vietovės lygmens bendriesiems planams nustatomi šie gamtinio karkaso teritorijų tvarkymo ir naudojimo uždaviniai:

63.1. Patikimo arba riboto ekologinio potencialo teritorijose turi būti numatyta palaikyti ir saugoti natūralų kraštovaizdžio pobūdį. Teritorijose, mažiausiai pažeistose ūkinės veiklos, turi būti numatoma:

63.1.1. išlaikyti ir stiprinti esamą natūralų kraštovaizdžio pobūdį, hidrologinį režimą;

63.1.2. steigti saugomas teritorijas, užtikrinti nustatytą saugomų teritorijų apsaugos ir naudojimo režimą;

63.1.3. užtikrinti miškų apsaugos režimą, vystyti tausojantį miškų ūkį, formuojant įvairaus amžiaus ir brandumo medynų struktūrą;

63.1.4. plėtoti gamtinę miškininkystę, racionaliai naudoti miško išteklius, plėtoti ekstensyvų turizmą;

63.1.5. taikyti priemones, saugančias nuo defliacijos ir erozijos;

63.1.6. įveisti miškus, kai tai neprieštarauja buveinių ir rūšių apsaugai;

63.1.7. vystyti tausojantį, ekologinį žemės ūkį, daržininkystę, sodininkystę, bitininkystę ir kitas veiklas ir verslus, būdingus etnografiniams regionams;

63.1.8. kitos priemonės šių teritorijų geoekologiniam stabilumui palaikyti ir didinti.

63.2. Riboto ekologinio potencialo teritorijose turi būti numatyta atkurti natūralaus kraštovaizdžio pobūdį. Pereinamosiose juostose tarp gamtiniu požiūriu stipriai pažeistų agrarinių ir miško žemės naudmenų tvarkymas turi būti diferencijuojamas atsižvelgiant į kraštovaizdžio gamtinį pobūdį (pavyzdžiui, natūralaus kraštovaizdžio pobūdžio atkūrimas kalvynų, lygumų, slėnių kraštovaizdyje). Šiose teritorijose turi būti numatoma:

63.2.1. didinti ekosistemų apsaugos, rekreacinių ir apsauginių miškų plotus;

63.2.2. atkurti ir palaikyti natūralias pievas ir ganyklas;

63.2.3. vystyti mažesnio ploto sklypų žemės ūkį, ekologinius ūkius išsaugant estetines kraštovaizdžio savybes;

63.2.4. didinti žemėnaudos sąskaidą įveisiant įvairios konfigūracijos miškus, želdinių juostas, kurios jungtų tarpusavyje gretimas neigiamas reljefo formas, durpingus pažemėjimus, formuojant dirbtines pelkes ir vandens telkinius (pratekamas kūdras), kurie atliktų biogenų sulaikymo funkciją. Vandens ir vėjo erozijos pažeistuose plotuose (stačiuose šlaituose, akmeningose vietovėse, prie pelkių ir paežerėse) numatoma formuoti apsauginius miškus, želdinių grupes ar želdynus;

63.2.5. atkurti ir optimizuoti hidrologinį režimą renatūralizuojant sunykusius ar blogos būklės melioruotos žemės plotus, nepažeidžiant veikiančių melioracijos sistemų;

63.2.6. atkurti upių vagų hidromorfologines savybes, grąžinti upių vingiuotumą sujungiant dirbtinai iškirstus vingius ar senvages, šalinti išilgines ir skersines kliūtis (pavyzdžiui, pylimus, užtvankas), suteikti didesnės erdvės upių dinamikai, atkurti laisvai tekančių upių ruožus;

63.2.7. gerinti rūšių ir buveinių rūšių ekologinę būklę, atsižvelgiant į konkrečių saugomų rūšių ekologinius poreikius;

63.2.8 išvalyti užterštas teritorijas, šalinti bešeimininkius, nenaudojamus pastatus ir nelaidžias dangas.

63.3. Silpno ekologinio potencialo agrarinėse teritorijose būtina gausinti natūralius kraštovaizdžio elementus. Tokiose teritorijose, kur reikia atkurti natūralią gamtinę aplinką ir mažinti teritorijų naudojimo intensyvumą, turi būti numatoma:

63.3.1. skatinti perėjimą prie mažesniuose sklypuose vykdomos žemės ūkio veiklos (ganyklinės žemdirbystės, daržininkystės, sodininkystės);

63.3.2. plėtoti ekologinį žemės ūkį, ekosistemines paslaugas, įgyvendinti agrarinės aplinkosaugos priemones, vystyti ekstensyvią rekreaciją;

63.3.3. didinti žemėnaudos sąskaidą įveisiant įvairios konfigūracijos želdinių juostas, kurios jungtų gretimas neigiamas reljefo formas, durpingus pažemėjimus, formuoti dirbtines pelkes ir vandens telkinius, atliekančius biogenų sulaikymo funkciją. Vandens ir vėjo erozijos pažeistuose plotuose (stačiuose šlaituose, akmeningose vietovėse, prie pelkių ir paežerėse) numatoma formuoti apsauginius miškus, želdinių grupes ar želdynus;

63.3.4. didinti ekosistemų apsaugos miškų plotus, didinti bendrą miškų plotą sudarant sąlygas savaiminiam renatūralizavimui nenašiuose, nenaudojamuose žemės plotuose (išskyrus pelkes, natūralias pievas, ganyklas, kitas agrarines teritorijas, kuriose vystomas ekologinis žemės ūkis, taikomos agrarinės aplinkosaugos priemonės) nemažinant kraštovaizdžio estetinio potencialo;

63.3.5. šalinti bešeimininkius statinius, nenaudojamas nelaidžias dangas, šalinti pagal pirminę paskirtį nenaudojamus hidrotechnikos statinius ir įrenginius, esančius pakrantės apsaugos juostose, rekultivuoti naudojant žemės gelmių išteklius pažeistą žemę;

63.3.6. papildomos priemonės saugomų rūšių ir rūšių buveinių gerai būklei palaikyti ir gerinti.

63.4. Pažeisto ekologinio potencialo agrarinėse teritorijose turi būti numatytas natūralumą atkuriančių kraštovaizdžio elementų grąžinimas. Prioritetas teikiamas klimato pokyčiams atsparioms agroekosistemoms žemės ūkio paskirties žemėje atkurti ir performuoti taikant agromiškininkystės priemones – įveisiant medžius, jų eiles, juostas, grupes ir jų masyvus. Tvarkymas ir naudojimas diferencijuojamas atsižvelgiant į kraštovaizdžio gamtinį pobūdį (pavyzdžiui, kalvynų, lygumų, slėnių kraštovaizdis). Šiose teritorijose turi būti numatoma:

63.4.1. skatinti perėjimą prie mažesniuose sklypuose vykdomos žemės ūkio veiklos (ganyklinės žemdirbystės, daržininkystės, sodininkystės);

63.4.2. skatinti ekologinių ir kaimo turizmo ūkių kūrimą;

63.4.3. didinti žemėnaudos sąskaidą įveisiant įvairios konfigūracijos želdinių juostas, grupes ties žemės naudmenų ribomis, kalvynų kraštovaizdyje vandens ir vėjo erozijos pažeistuose šlaituose, akmeninguose plotuose, palei linijinius gamtinius objektus lygumų kraštovaizdyje, iš apskaitos išimtuose melioruotuose plotuose, pakrančių apsaugos juostose, slėnių kraštovaizdyje – vandens erozijos poveikiui jautriausiose šlaitų dalyse;

63.4.4. formuoti šlapynes ir vandens telkinius, kurie atliktų biogenų sulaikymo funkciją ir padėtų lygumų kraštovaizdyje gerinti sureguliuotomis upėmis tekančio vandens kokybę;

63.4.5. taikyti priemones, mažinančias neigiamą sausinamosios melioracijos poveikį, sudaryti sąlygas pelkėdarai, upių ar jų ruožų atsikūrimui, natūraliai formuotis augalų bendrijų ir gyvūnų populiacijoms ir jų migracijos keliams, pagrindus poreikį ir ekologinę naudą – atkurti numatomas upių hidromorfologines savybes;

63.4.6. didinti miškingumą sudarant sąlygas savaiminiam renatūralizavimui nenašiuose, nenaudojamuose žemės plotuose (išskyrus pelkes, natūralias pievas, ganyklas, kitas agrarines teritorijas, kuriose vystomas ekologinis žemės ūkis, taikomos agrarinės aplinkosaugos priemonės) nepažeidžiant kraštovaizdžio estetinių savybių;

63.4.7. formuoti želdinių grupes vandens ir (ar) vėjo erozijos pažeistuose stačiuose šlaituose, akmeninguose plotuose, prie pelkių ir paežerėse.