11 punktas

11. Poveikio aplinkai monitoringą turi vykdyti:

11.1. poveikio aplinkos oro kokybei monitoringą:

11.1.1. ūkio subjektai, kurių vykdomos veiklos metu išmetami teršalai, nurodyti Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, sąraše ir ribinėse aplinkos oro užterštumo vertėse, patvirtintose aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2000 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 471/582 „Dėl Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal Europos Sąjungos kriterijus, sąrašo ir teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, sąrašo ir ribinių aplinkos oro užterštumo verčių patvirtinimo“ (toliau – teršalai, kuriems nustatyta nacionalinė norma; nacionalinės normos), o veiklos metu vieno iš į aplinkos orą išmetamų teršalų pavojingumo rodiklis (toliau – TPR), apskaičiuotas Nuostatų 1 priedo 3 punkte nustatyta tvarka, yra didesnis kaip 104 arba to teršalo koncentracija, apskaičiuota modeliavimo būdu be foninio aplinkos oro užterštumo, viršija žmonių sveikatos apsaugai nacionalinėse normose nustatytą mažiausio vidurkinimo laikotarpio ribinę aplinkos oro užterštumo vertę;

11.1.2. ūkio subjektai, kurių vykdomos veiklos metu išmetami teršalai, nurodyti Aplinkos oro užterštumo sieros dioksidu, azoto dioksidu, azoto oksidais, benzenu, anglies monoksidu, švinu, kietosiomis dalelėmis ir ozonu normose, patvirtintose aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 591/640 „Dėl Aplinkos oro užterštumo sieros dioksidu, azoto dioksidu, azoto oksidais, benzenu, anglies monoksidu, švinu, kietosiomis dalelėmis ir ozonu normų patvirtinimo“, arba Aplinkos oro užterštumo arsenu, kadmiu, nikeliu ir benzo(a)pirenu siektinose vertėse, patvirtintose aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2006 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. D1-153/V-246 „Dėl Aplinkos oro užterštumo arsenu, kadmiu, nikeliu ir benzo(a)pirenu siektinų verčių patvirtinimo“ (toliau – teršalai, kuriems nustatyta ES norma; ES normos), o teršalo koncentracija, apskaičiuota modeliavimo būdu be foninio aplinkos oro užterštumo, viršija mažiausio vidurkinimo laikotarpio žemutinę vertinimo ribą, nustatytą sveikatos apsaugai, nurodytą Aplinkos oro kokybės vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 596 „Dėl Aplinkos oro kokybės vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aplinkos oro kokybės vertinimo tvarka), 2 priede arba ES normose žmonių sveikatos apsaugai nustatytą mažiausio vidurkinimo laikotarpio ribinę ar siektiną aplinkos oro užterštumo vertę;

11.1.3. ūkio subjektai, kurie vienoje vietoje (tvarte ar tvartų grupėje) laiko 1200 ar daugiau sutartinių gyvulių atitinkantį kiaulių (įskaitant paršavedes, kuilius, paršelius) skaičių;

11.1.4. ūkio subjektai, kuriems poveikio aplinkos orui monitoringas numatytas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (toliau – PAV) ataskaitoje ar PAV sprendime arba statinio projekte, parengtuose teisės aktuose nustatyta tvarka;

11.1.5. ūkio subjektai, tiriantys ir (ar) naudojantys (išgaunantys) išsklaidytųjų angliavandenilių išteklius;

11.2. poveikio paviršiniam vandeniui monitoringą:

11.2.1. ūkio subjektai, valantys nuotekas aglomeracijose, didesnėse kaip 2000 gyventojų ekvivalentų (toliau – GE);

11.2.2. ūkio subjektai, išleidžiantys gamybines nuotekas į aplinką, kurie pagal TIPK taisykles ar Taršos leidimų taisykles turi gauti TIPK leidimą ar taršos leidimą;

11.2.3. ūkio subjektai, eksploatuojantys nuotekų filtravimo sistemas, kai į jų sanitarinę apsaugos zoną patenka paviršinio vandens telkinys;

11.2.4. ūkio subjektai, kuriems poveikio paviršiniam vandeniui monitoringas numatytas planuojamos ūkinės veiklos PAV ataskaitoje ar PAV sprendime arba statinio projekte, parengtuose teisės aktuose nustatyta tvarka;

11.3. poveikio požeminiam vandeniui monitoringą:

11.3.1. ūkio subjektai, vykdantys šią ūkinę veiklą:

11.3.1.1. energijos gamyba (kai šiluminių elektrinių ir kitų deginimo įrenginių, įskaitant pramoninius įrenginius, elektrai, garui gaminti ar vandeniui šildyti instaliuota šiluminė galia – 300 MW ir didesnė);

11.3.1.2. tradicinių angliavandenilių išteklių naudojimas (gavyba), naftos perdirbimas;

11.3.1.3. naftos ir naftos produktų, aplinkai pavojingų cheminių medžiagų krova (terminalai, kuriuose perkraunama ne mažiau kaip 100 m3 per dieną) ir saugojimas (sandėliai, saugyklos, kurių talpyklose telpa 500 m3 ir daugiau naftos produktų ar aplinkai pavojingų cheminių medžiagų);

11.3.1.4. popieriaus, celiuliozės gamyba;

11.3.1.5. atominės energijos gamyba;

11.3.1.6. radioaktyviųjų atliekų tvarkymas, saugojimas ir laidojimas;

11.3.1.7. mineralinių trąšų gamyba;

11.3.1.8. cheminių medžiagų (augalų apsaugos produktų ir biocidų, organinių ir neorganinių cheminių medžiagų) gamyba;

11.3.1.9. eksploatuoti netinkamų transporto priemonių apdorojimas, išskyrus atvejus, kai veikla vykdoma pastate ir įdiegtos priemonės, numatytos Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklėse;

11.3.1.10. vykdantys anglies dioksido geologinio saugojimo veiklą Anglies dioksido geologinio saugojimo įstatyme nustatyta tvarka;

11.3.1.11. auginantys mėsines kiaules, paršavedes ir (arba) paukščius, kai šiai ūkinei veiklai reikalingas TIPK leidimas;

11.3.1.12. vienoje vietoje (tvarte ar tvartų grupėje) laikantys 500 ar daugiau sutartinių gyvulių atitinkantį galvijų (įskaitant karves, veršelius) skaičių;

11.3.1.13. prižiūrintys sąvartynus po uždarymo, kol sąvartynas pagal Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – AAD) įvertinimą, atliktą pagal Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisykles, gali kelti pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai;

11.3.1.14. vykdantys išsklaidytųjų angliavandenilių išteklių tyrimus ir (ar) naudojimą (gavybą);

11.3.2. ūkio subjektai, eksploatuojantys:

11.3.2.1. degalines, išskyrus atvejus, kai:

11.3.2.1.1. gruntinis vanduo galimos taršos vietose slūgso giliau kaip 15 m;

11.3.2.1.2. eksploatuojamos degalinės, kurių planuojama (projektinė) metinė skystojo kuro apyvarta mažesnė kaip 400 m3, kai neviršijamos teršiančių medžiagų didžiausios leistinos koncentracijos, nurodytos Naftos produktais užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimuose LAND 9-2009, patvirtintuose aplinkos ministro 2009 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. D1-694 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos normatyvinio dokumento LAND 9-2009 „Naftos produktais užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimai“ patvirtinimo“, ir teršiančių medžiagų koncentracija nedidėja;

11.3.2.2. pavojingųjų atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginius, kurių pajėgumas 10 ir daugiau tonų per parą;

11.3.2.3. pavojingųjų atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginius, kurių pajėgumas mažesnis kaip 10 tonų per parą ir veikla vykdoma ne pastate;

11.3.2.4. sąvartynus, priimančius daugiau kaip 10 tonų atliekų per parą arba kurių bendras pajėgumas didesnis kaip 25000 tonų, išskyrus inertinių atliekų sąvartynus;

11.3.2.5. įrenginius, kuriuose, naudojant organinius tirpiklius, atliekamas medžiagų, daiktų arba gaminių paviršiaus apdorojimas – taurinimas, šlichtinimas, dengimas, riebalų šalinimas, atsparaus vandeniui darymas, klijavimas, dažymas, valymas arba impregnavimas, kuriuose tirpiklių vartojama daugiau kaip 150 kg per valandą arba daugiau kaip 200 tonų per metus;

11.3.2.6. nuotekų valymo įrenginius, kurių pajėgumas didesnis kaip 100 000 GE;

11.3.2.7. nuotekų valymo įrenginius, kurių pajėgumas didesnis kaip 10 000 GE, kai jie įrengti paviršinio vandens telkinių arba vandenviečių apsaugos zonoje;

11.3.2.8. natūralias nuotekų filtravimo sistemas (didesnio kaip 50 m3 per parą našumo), kai galutinis nuotekų valymas atliekamas tik šiam tikslui skirtoje vietoje natūralios sanklodos gruntuose, neturint organizuoto nuotekų išleidimo;

11.3.2.9. objektus, kurių statinio projekte numatytas požeminio vandens monitoringas;

11.3.2.10. gėlo vandens tiekimo vandenvietes, kai paimamo ar planuojamo paimti vandens kiekis (vidutinis metinis paėmimas) viršija 100 m3 per parą;

11.3.2.11. natūralaus ir gydomojo mineralinio vandens vandenvietes (neatsižvelgiant į paimamą vandens kiekį);

11.3.2.12. požeminės hidrosferos sausinimo, dirbtinio papildymo ar atsistatymo po sausinimo veiklos vykdymo objektus (jei gali paveikti gyventojų vartojamo ir ekosistemų funkcionavimą užtikrinančio požeminio vandens išteklius);

11.3.2.13. gėlo vandens tiekimo vandenvietes, esančias rizikos grupei priskirtuose Suvalkijos (kodas LT004031100), Kėdainių–Dotnuvos (kodas LT001031100), viršutinio devono Stipinų (kodai LT002001100, LT002003400), Joniškio (kodas LT001023400) požeminio vandens baseinuose, kai paimamo ar planuojamo paimti vandens kiekis (vidutinis metinis paėmimas) yra nuo 10 iki 100 m3 per parą;

11.3.3. ūkio subjektai, kuriems poveikio požeminiam vandeniui monitoringas numatytas planuojamos ūkinės veiklos PAV ataskaitoje ar PAV sprendime arba statinio projekte, parengtuose teisės aktuose nustatyta tvarka;

11.3.4. Nuostatų 11.3.1–11.3.3 papunkčiuose nenurodyti ūkio subjektai, eksploatuojantys įrenginius, kuriuose vykdoma TIPK taisyklių I priede išvardintų rūšių ūkinė veikla, jeigu šiuose įrenginiuose naudojamos, gaminamos ar iš jų išleidžiamos pavojingosios cheminės medžiagos, nurodytos 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiančio ir panaikinančio direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 su visais pakeitimais 3 straipsnyje, ir jeigu dėl įrenginio eksploatavimo yra rizika požeminį vandenį užteršti šiomis pavojingosiomis cheminėmis medžiagomis. Šie ūkio subjektai požeminio vandens monitoringo metu turi vertinti tik požeminių vandenų užterštumą atitinkamomis įrenginyje naudojamomis, gaminamomis ar iš jų išleidžiamomis pavojingosiomis cheminėmis medžiagomis;

11.3.5. ūkio subjektai, kuriems poveikio požeminiam vandeniui monitoringo vykdymas numatytas Nuotekų dumblo reikalavimuose;

11.3.6. ūkio subjektai, tvarkantys užterštas teritorijas, kuriems poveikio požeminiam vandeniui monitoringo vykdymas numatytas Ekogeologinių tyrimų ataskaitose arba baigiamojoje užterštos teritorijos tvarkymo ataskaitoje;

11.4. poveikio drenažiniam vandeniui monitoringą:

11.4.1. ūkio subjektai, vykdantys Nuostatų 11.3.1.11 papunktyje nurodytą veiklą ir skleidžiantys mėšlą ir (ar) srutas tręšiamuose laukuose;

11.4.2. ūkio subjektai, kuriems poveikio drenažiniam vandeniui monitoringo vykdymas numatytas Nuotekų dumblo reikalavimuose;

11.5. poveikio dirvožemiui monitoringą:

11.5.1. ūkio subjektai, kuriems poveikio dirvožemiui monitoringo vykdymas numatytas planuojamos ūkinės veiklos PAV ataskaitoje ar PAV sprendime arba statinio projekte, parengtuose teisės aktuose nustatyta tvarka;

11.5.2. Nuostatų 11.5.1 papunktyje nenurodyti ūkio subjektai, eksploatuojantys įrenginius, kuriuose vykdoma TIPK taisyklių I priede išvardintų rūšių ūkinė veikla, jeigu šiuose įrenginiuose naudojamos, gaminamos ar iš jų išleidžiamos pavojingosios cheminės medžiagos, nurodytos Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 3 straipsnyje, ir jeigu dėl įrenginio eksploatavimo dirvožemis gali būti užterštas šiomis pavojingosiomis cheminėmis medžiagomis. Šie ūkio subjektai dirvožemio monitoringo metu turi vertinti tik dirvožemio užterštumą atitinkamomis įrenginyje naudojamomis, gaminamomis ar iš jų išleidžiamomis pavojingosiomis cheminėmis medžiagomis;

11.5.3. ūkio subjektai, tiriantys ir (ar) naudojantys (išgaunantys) išsklaidytųjų angliavandenilių išteklius;

11.5.4. ūkio subjektai, kuriems poveikio dirvožemiui monitoringo vykdymas numatytas Nuotekų dumblo reikalavimuose;

11.6. poveikio kraštovaizdžio ir biologinei įvairovei, kraštovaizdžio vizualinės struktūros pokyčių ir estetinio potencialo monitoringus turi vykdyti ūkio subjektai, kuriems tai numatyta planuojamos ūkinės veiklos PAV ataskaitoje ar PAV sprendime arba statinių projektuose, parengtuose teisės aktuose nustatyta tvarka, arba poveikio biologinei įvairovei, kraštovaizdžiui monitoringas numatytas ūkio subjekto veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, teritorijų ir (ar) strateginio planavimo dokumentuose.