1 straipsnis. Įstatymo taikymo sritis
Religinių bendruomenių ir bendrijų nuosavybės teisės į religinės paskirties nekilnojamąjį turtą registravimo tvarkos įstatymo 1 straipsnis
1. Šis įstatymas taikomas religinės paskirties nekilnojamajam turtui (išskyrus žemę), kuris 1948 m. buvo paskelbtas nacionalizuojamu, tačiau paliktas religinėms bendruomenėms ir bendrijoms naudotis ir religinių bendruomenių ir bendrijų faktiškai naudotas ir tebenaudojamas pagal paskirtį. Religinės paskirties nekilnojamuoju turtu laikomi maldos namai (bažnyčios, cerkvės, koplyčios ir kt.), varpinės ir šio turto priklausiniai (kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.19 straipsnyje).
2. Šis įstatymas neturi įtakos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimui pagal Lietuvos Respublikos religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymą.
3. Šis įstatymas netaikomas turtui, kuris religinėms bendruomenėms ir bendrijoms negalėjo būti grąžinamas natūra vadovaujantis Lietuvos Respublikos religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymu.